Miesto erdvės ir kultūros naratyvai

LTStraipsnyje nagrinėjamos miesto erdvės iš kultūros naratyvų perspektyvos. Iškeliama didžioji tezė: miesto gyvenamosios erdvės atsiveria susidūrus kultūros vaizdiškumo ir pasakojamumo aspektams. Mažosios tezės: miestas – egzistencinio ugdymo vieta, kur pereinama į vis naują gyvenamąją erdvę; miestas – ir istorinių žymenų santalkos vieta, ir utopiškai bevietis; miestas – viešoji erdvė, skirta privatiems tikslams įgyvendinti; kiekvienos miesto vietos pokytis veikia visas kitas jo erdves; erdviškumas apibūdintinas kaip geba pereiti nuo vieno egzistencijos regiono prie kito; laikiškumas atverdamas naujus istorinius regionus yra erdviškumo aspektas; miestas – savipakankamas darinys tiek, kiek jis užtikrina perėjimą nuo pasakojamumo prie vaizdumo ir nuo erdviškumo prie laikiškumo; miestas – ir komunikacijos aplinka, ir komunikacinis veikėjas; miesto erdvių judri sankiba susiklosto kaip kultūros naratyvo pasekmė. Straipsnyje egzistencijos fenomenologijos priemonės derinamos su kultūrinės regionalistikos prieigomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egzistencijos regionas; Kultūros naratyvai; Miesto erdvės; Cultural narrations; Existential region; Urban spaces.

ENThe article deals with the urban spaces in the perspective of the cultural narratives. The main thesis is followed: the urban life spaces open after clash between the aspects of cultural visuality and narrativeness. The minor theses are followed: a city is the place of existential education, where we transit to a new life space over and over; a city is the space of both historical signs and utopia without any place; a city is the public place for realization of private aims; every change of urban place influences other urban spaces; spacesness is to be characterized as capability to transit from one existential region to another one; temporality by opening new historical regions is an aspect of spacesness; a city is the autarchic formation as much as it ensures the transition from narrativeness to visuality and from spacesness to temporality; a city is both the environment of communication and communicative actor; the mobile connection of the urban spaces follows from certain cultural narration. The author uses the tools of existential phenomenology and cultural regionalistics. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History