Identiteto paradoksai. Legendos ir mitologija lietuvių savimonės formavimesi

LTŠioje publikacijoje aptariama XIX a. pradžios Vilniaus universitete veikusios Šubravcų draugijos, kuri romantizmo priešaušry atkreipė dėmesį į lietuvių pagonišką mitologiją, veikla. Šubravcų draugija rinko medžiagą lietuvių mitologijai. Ši iniciatyva paveikė Vilniaus akademijos studentus. 1830–1831 metų sukilimas pertraukė mitologijos studijas, bet paskui jos sprogte sprogo, pasiekdamos kiekvieną kultūringą Lietuvos galvą, o pastarosios perdavė romantinės Lietuvos istorijos viziją valstiečiams, liaudžiai, kuri priėmė ją kaip savastį. Romantikai tegalėjo pasiūlyti Lietuvai ideologiją. Pozityvistai tam visiškai netiko. Šubravcų pozityvistai šią situaciją suvokė – jie suprato, kad mokslo autoritetų parašyta lietuvių mitologija taptų separatizmą skatinančiu veiksniu. Nuosavos mitologijos esmė – atskiros istorijos pagrindimas. Taigi mitas ir istorija pasirodė kaip sankaba: nuosava istorija, kaip paaiškėjo, negalima be mitologijos. Metus iššūkį pozityvizmui, polonizacijai, kalbinei bei kultūrinei, ir padėjus pagrindus nuosavai mitologijai, galima buvo „susigrąžinti“ istoriją ir suvokimą, kad ši istorija yra mūsų istorija ir kad ji nėra pasibaigusi, nes mes esame jos paveldėtojai. Jeigu D. Poška, T. Narbutas, S. Daukantas būtų buvę pozityvistai, neturėtume valstybės. Ideologijos poreikį jie patenkino, o ideologija turi būti nei teisinga, nei neteisinga, ji turi apimti visumą, duoti visuminį vaizdą ir tada ji veikia. Jeigu XIX a. romantikų padėti pagrindai ėmė veikti, vadinasi, ši ideologija buvo teisinga ir neklystanti.Reikšminiai žodžiai: Identitetas; Mitologija; Masonai; Mitologija; Pagonybė; Tapatumas; Šubravcai; Freemasons; Identity; Lithuanian mythology; Mythology; Paganism; Subravcai.

ENThe article is about the activities of the Szubrawcy Union that called the attention to Lithuanian pagan mythology during the predawn of the Romanticism and was established in Vilnius University at the beginning of the 19th c. The Szubrawcy Union was collecting material about Lithuanian mythology. This initiative had influenced the students of Vilnius Academy. The 1830–1831 rebellion had interrupted the study but later on it just exploded by reaching every cultured person in Lithuania who rendered the image of the romantic Lithuania to peasants and people who accepted it as their own. Romanticists were only able to offer an ideology to Lithuania. Positivists did not fit for the job. The positivists of Szubrawcy understood that the Lithuanian mythology written by science authorities would become a factor that would encourage separatism. The aim of an own mythology is the reasoning of a separate history. Thus, the myth and the history was considered to be a connection: as it emerged, own history is not possible without an own mythology. It was possible to “recover” the history and perception that this history was our history and it did not end because we were its inheritors by challenging positivism, linguistic and cultural polonisation and by making the base for our own mythology. If D.Poška, T.Narbutas, S.Daukantas were positivists, we would not have the state. They met the necessity of ideology; and the ideology must be neither correct nor incorrect, it must contain the whole and the image of the whole and then it works. If the base for ideology that was built by Romanticists in the 19th c. became effective, it means that the ideology would have been correct and indefectible.