Searching for national allegories in lithuanian prose: Saulius Tomas Kondrotas's short story "The slow birth of nation”

LTSauliaus Tomo Kondroto novelė „Lėtas tautos gimimas“, tautinė alegorija, negali būti sumenkinta iki paprasčiausios tipinio lietuvių požiūrio į „Kitą“ satyros. Teksto neapibrėžtumas tinka bet kuriai tautai ir galėtų būti lengvai perskaitomas kaip postolonijinės padėties refleksija. Su šia novele Kondrotas leidžia skaitytojui patirti stebuklą – tapti bendruomenės tapsmo tauta liudininku. Taip autorius pakeičia ir perrašo istoriją. Tvirtindama „mes“ bendruomenės kitoniškumą, jos troškimą ir apsisprendimą to kitoniškumo laikytis, novelė galėtų būti interpretuojama kaip antikolonijinis tekstas, kuris sunaikina ir sugriauna dominuojančią ideologiją, apversdamas tradicinę hierarchiją: „kolonizatorius“ „versus“ „kolonizuotasis“. Skirtingai nei kiti lietuvių autoriai, Kondrotas užimą tvirtą poziciją: užuot pasirinkęs kultūriškai ir tautiškai degradavusią kolonizuotą bendruomenę jis pasirenka stiprų ir agresyvų barbarą. Nors Kondroto novelė vakarų skaitytojui gali pasirodyti pernelyg paprasta ir/arba jau skaityta, netradicinė novelės perspektyva prašosi savojo skaitytojo. Tekstas, būdamas abstraktus ir kartais labai bendras, tinka bet kuriai tautai ir gali būti suprastas kaip bendras postkolonijinių sąlygų atspindys, kuris yra aprašytas kaip atsitraukimas, netikrumas, provokacija ir maištas, arba ji gali būti pamatyta kaip dar viena pastanga dekolonizuoti kolonizuotą lietuvių literatūroje visuomenę.Reikšminiai žodžiai: Alegorija; Apsakymas; Bendruomenė; Interpretacija; Kitas; Nacionalizmas; Novelė; Post-kolonializmas; Postkolonializmas; Refleksija; Saulius Tomas Kondrotas; Tapatybė; Tauta; Tautiniai jausmai; Allegory; Identity; Interpretation; Nation; National feelings; Nationalism; Post-colonialism; Postcolonialism; Reflection; Saulius Thomas Kondrotas; Saulius Tomas Kondrotas; Short story; The Other, community.

ENSaulius Tomas Kondrotas's short story "The Slow Birth of Nation" on one level a national allegory cannot be reduced to a mere satire of typical Lithuanian attitudes toward the Other. The author examines the prevailing trends in nationalistic thought and examines Kondrotas's story for elements of the specifically "Lithuanian." The generality of the text suits any nation, and could more readily be read as a reflection of the postcolonial condition as much as an attempt to decolonize the colonized society in Lithuanian literature. [From the publication]