Mykolas Juozapas Römeris (1778-1853) : bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje

LTKnygoje pateikiama XIX a. pirmosios pusės žymaus Lietuvos bajoro M. J. Romerio gyvenimo istorija. Ji parašyta atsižvelgiant į tai, kokius vaidmenis jis atliko viešajame ir privačiame gyvenime. Viešojoje erdvėje tai buvo dvarininko (stambaus žemvaldžio), teisininko, bajorų maršalo, masono, „nenaudėlio“, slaptosios draugijos vadovo, filantropo, kalinio ir tremtinio vaidmenys. Privačioje erdvėje, kuri XIX a. pamažu atsiskyrė nuo viešosios erdvės, jis atliko giminės patriarcho ir bajorų globėjo, vyro ir tėvo vaidmenis. Aptariamos apsišvietusio bajoro kultūrinės praktikos, rašoma apie knygos herojaus kultūrinę reprezentaciją ir keliautojo patirtį. M. J. Romerio biografijos duomenys buvo panaudoti siekiant pavaizduoti XIX a. pirmosios pusės Lietuvos bajoro žemvaldžio elgseną ir gyvenseną. Tai leidžia geriau suprasti bajorų luomo istorinį likimą netekus valstybės, kurioje jis vaidino visuomenės lyderio vaidmenį. Knyga parašyta pirmiausia remiantis neskelbtais ir nenaudotais šaltiniais: oficialių valdžios ir bajorų savivaldos institucijų dokumentais, masonų draugijos posėdžių protokolais, gausiu epistoliniu palikimu, dienoraščiais.

ENThe life of Mykolas J. Romeris, a famous nobleman of the first half of the 19th century, is described in the book. The book was written taking into account the roles he performed in the public and private life. In the public area, he played the roles of a wealthy landowner, lawyer, marshal of the nobility, mason, the “baddie”, head of a secret organisation, philanthropist, prisoner and exile. In the private area, which gradually separated from the public area in the 19th century, he played the roles of the family patriarch and patron of the nobility, husband and father. Cultural practices of the educated nobleman are discussed. It is written about the cultural representation and traveller’s experience of this personality. The data from Romeris’s biography was used to portray the conduct and lifestyle of the Lithuanian nobleman and landowner in the first half of the 19th-century. This allows understanding better the historical destiny of the noble class after loosing the state where it played the role of the society leader. The book was primarily based on unpublished and unused sources: documents of official authorities and self-governance institutions of the nobility, minutes from the meeting of the mason society, as well as abundant epistolary legacy and diaries.