LTŠis esė analizuoja prisitaikymo ir išlikimo naratyvo mechanizmus Dalios Grinkevičiūtės prisiminimuose apie Sibiro, Trofimovsko, darbo lagerius. Tyrimo pagrindu laikomas socialistinio realizmo siužeto ir Grinkevičiūtės dokumentinio „tikro gyvenimo“ pasakojimo susidūrimas jos atsiminimų knygose „Atsiminimai“ (parašyta 1949–1950, išspausdinta 1995) ir „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (parašyta 1950, išspausdinta 1988). Socialistinio realizmo siužeto ir oficialaus sovietinės propagandos diskurso pamėgdžiojimas prisiminimuose sukuria naują diskursą, kuris tampa pasipriešinimo forma. Sovietinės realybės mitas prisiminimuose yra atskleidžiamas kaip farsas. Grinkevičiūtės tekstų „herojumi“ tampa pati pasakotoja. Praeities ir ateities konotacijos įgauna priešingas reikšmes. Lagerio dabartis ir prisimenama idealizuota praeitis Lietuvoje sudaro opozicines poras: absurdas / normalumas, nesibaigianti žiema / pavasaris, barbariškumas / kultūra ir civilizacija, priešlaikinė senatvė / vaikystė, tremtis / namai ir įkalinimas / laisvė. Grinkevičiūtės prisiminimai įvykdo postkolonijinio nepaklusnumo akciją ne tik atskleisdami Gulago realybę, bet taip pat sukurdami ir įvardydami ryšį – tikrą rūpestį Kitu, kuris kentėjo ir mirė stovyklose, – rūpestį, kuris turėjo būti sunaikintas lagerio sąlygų. Prisiminimai pasiūlė alternatyvą „žmogus žmogui – vilkas“ santykiams. Štai kodėl prisiminimų rašymas, ypatingai naudojant socialistinio realizmo tropus, tapo tokiu galingu judesiu, „sviedžiančiu imperijos dovaną“ atgal dovanotojai į veidą.Reikšminiai žodžiai: Apsimetinėjimai; Atsiminimai; Gulagas; Išgyvenimai; Keiksmai; Atsiminimai; Mimikrija; Propaganda; Realybė; Sibiras; Sibiro tremtis; Socialistinis realizmas; Sovietinė sistema; Sovietmetis; Tremtis; Exile; Experiences; Gulag; Learning to curses; Memoirs; Memories; Mimicry; Propaganda; Reality; Russian mimicrity; Siberia; Sibirian exile; Socialist realism; Soviet period; Soviet system; Rusija (Russia).
ENThis essay examines narrative mechanisms of adaptation and survival in Dalia memoirs about the labor camps of Siberia. By positing the contesting trajectories of the socialist realist plot against the experiences of Dalia as documented in her memoirs Atsiminimai (Reminiscences) (written 1949-50, first published in 1995) and Lietuviai prie Laptevų jūros (Lithuanians by the Laptev sea) (written 1950, first published in 1988), it argues that the memoirs mimic the socialist realist plot and the official Soviet discourse of propaganda for which it stands, creating a new discourse which enacts a kind of defiance. [From the publication]