Frankofonija Lietuvoje

LTStraipsnyje nagrinėjama sociolingvistinė tema – frankofonija arba prancūzų kalbos ir kultūros paplitimas Lietuvoje. 1880 metais prancūzų geografo Onésime’o Reclus (1837–1916) išgalvotas ir pirmą kartą pavartotas frankofonijos terminas netrukus užmirštamas ir tik septintajame XX amžiaus dešimtmetyje įtraukiamas į žodynus. Jo prasmė, o beje ir pats frankofonijos reiškinys laikui bėgant vystosi ir keičiasi. Šiandien jau galima frankofoniją vertinti ir kaip mokslo erdvę, kurioje išskiriame dvi skirtingas sąvokas – frankofoniją (mažąja raide) ir Frankofoniją (didžiąja raide). Apie pastarąją skelbta V. Vitkauskienės publikacija, todėl šiame straipsnyje tik priminsime, kad žodis „Frankofonija“ reiškia tarptautinį judėjimą, struktūrinę organizaciją, kurią įkūrė daugelio prancūzakalbių šalių vyriausybės ar oficialiosios instancijos. Ją sudaro net aštuonios atskiros institucijos (Vitkauskienė, 2009). Straipsnio tikslas – sąvokos frankofonija (mažąja raide) reikšmių ir apibrėžčių nusakymas, taip pat bandymas pateikti diachroninę ir sinchroninę frankofonijos Lietuvoje apžvalgą. Frankofonijos užuomazgos Lietuvoje sietinos ne tik su politiniais ir kultūriniais ryšiais su Prancūzija, bet ypač su prancūzų kalbos mokymu Lietuvos švietimo sistemoje. Remiantis statistiniais, deskriptyviniais metodais, atskleidžiama dabartinė prancūzų kalbos mokymo padėtis Lietuvos aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose, pateikiama trumpa mokslo tiriamųjų darbų apie frankofoniją Lietuvoje apžvalga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daliniai frankofonai; Frankofonai; Frankofonai iš pašaukimo ar iš būtinybės; Frankofonija; Kultūros kalba; Mokymo ir (arba) mokomojo dalyko kalba; Oficialioji kalba; Tikrieji frankofonai; Francophones; Francophones of calling or necessity; Francophonie; Language of culture; Multiculturalism; Official language; Partial francophone; Real francophones; Teaching and (or) teaching subject language.

ENThe article deals with a socio-linguistic theme, namely the spreading of francophonie or French language and culture in Lithuania. The term francophonie was coined by a French geographer Onesime Reclus (1837-1916), soon forgottenand included in the dictionaries only in the 1970s. Its meaning develops and changes alongside with the underlying phenomena. Francophonie of today can be interpreted as a scientific area distinguishing two notions - francophonie (lower case) and Francophonie (upper case). As the latter has already been dealt with in earlier V. Vitkauskiene's publication, this article only reminds that the word Francophonie denotes an international movement and organisation, established by various Frenchspeaking governments and authorities. It is made up of 8 different institutions (Vitkauskiene 2009). The objectives of this article are: the description of meanings and definitions of francophonie; and the attempt to review diachronically and synchronically francophonie in Lithuania. The grassroots of francophonie in Lithuania lay not only in the political and cultural relations with France, but also in the teaching of the French language in the Lithuanian education system. The article discloses the current situation concerning the teaching of French in Lithuanian secondary and higher schools. It is written using statistical and descriptive methods and presents a brief overview of scientific research on francophonie in Lithuania. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Kalbotyra / Linguistics