LTStraipsnyje politinio diskurso analizės tematika nagrinėjama politinio išsisukinėjimo (ekvivokacijos) sociolingvistinė problema parlamentinėje kalboje. Vadovaujantis Bavelo (1990) ekvivokacinės ir dviprasmiškos komunikacijos teorija, siekiama išanalizuoti, kaip politikų gebėjimas išsisukti nuo jiems pateikto neparankaus klausimo priklauso nuo klausimo pateikimo pobūdžio. Dėl to sukurta klausimų skalė, apimanti penkis klausimų kompleksiškumo lygmenis – nuo paprasto klausimo pereinant prie netiesioginio klausimo tipo ir baigiant kelių klausimų bei komentarų seka vieno pateikimo metu. Tyrime naudojamos Lietuvos Seimo 2003 metais sudarytos laikinosios komisijos, kuri siekė ištirti grėsmes nacionaliniam saugumui, posėdžių stenogramos. Taikant kiekybinius ir kokybinius metodus atskleista, kad sudėtingoje situacijoje politikai dažniau bando išsisukti nuo tiesaus atsakymo, kai jiems užduodamas aukšto kompleksiškumo lygmens klausimas. Tačiau jiems tai pavyksta atlikti sėkmingiau, jei užduodamas klausimas yra žemo kompleksiškumo lygmens. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekvivokacija; Klausimai; Parlamentinė kalba; Politinio diskurso analizė; Retorika; Analysis of political discourse; Equivocation; Lithuanian; Parliamentary discourse; Parliamentary language; Political analysis discourse; Questions; Rhetoric; Scale of questions.
ENThe article aims at shedding light on the problem of equivocation in political discourse. Drawing upon the conception of equivocal communication introduced by Bavelas (1990), the study focuses on how the use of equivocation and the successful use of equivocation depend on the way questions are formed and presented to the respondent. For that purpose, a scale of five categories of questions with a gradually growing level of complexity has been set. Data for the study have been taken from the official transcript of the proceedings of the special parliamentary commission at the Lithuanian Parliament to investigate threats to national security in November, 2003. The combination of qualitative and quantitative methodology has revealed that the amount of equivocation produced by political and other official figures interviewed by the commission increases along with the increased complexity of the questions. Nevertheless, the successful use of equivocation does not follow the same pattern. Namely, the respondents of this study appear to equivocate successfully more often after the least complex questions. The study has also attended to the issues of how the increased complexity of a question makes it easier to equivocate and why it does not guarantee equivocating successfully. [From the publication]