Jaunimo požiūris į dvasingumo ugdymąsi globalinių iššūkių sąlygomis

LTŽmogui iš prigimties įgimta siekti dvasingumo, tyro dvasinio gyvenimo ir palaimos, darnos su mikro ir makroaplinka. Globalinių iššūkių asmens integralumui ir jo tapatybei sąlygomis ypač aktualus uždavinys, iškylantis mokyklai, atsigręžti į mokinių prigimtį, padėti jam suvokti savo esmę, paskirtį ir kreipti jį dvasinių vertybių link, kad jis išmoktų teisingai ir sąžiningai gyventi. Todėl Lietuvos švietimo ugdymo turinyje pateikiama daug erdvės dvasingumą ugdančioms vertybėms, dvasingumas puoselėjamas mokykloje. Kasdien teikdama auklėtiniams sistemingą pažintinę informaciją, ji turi atskleisti auklėtiniams gamtos ir žmogaus dvasinio gyvenimo prasmę. Šiame straipsnyje remiantis empirinio tyrimo duomenimis, taikant kiekybinę analizę, apibūdinamas būsimųjų mokytojų požiūris į dvasines vertybes. Atskleista, kaip studentai supranta dvasingumą, ar turi jo ugdymosi poreikius, kaip sieja savo dvasingumą su būsimuoju pedagoginiu darbu. Tyrime diagnostikos objektu pasirinkti ketvirto kurso studentai – būsimieji pedagogai, tyrimas atliktas 2002 m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete. Atlikus tyrimą nustatyta, jog būsimieji mokytojai gerai supranta, kad kiekvienas visuomenės žmogus turi būti dvasingas, t. y. kad jam būtų artimos kultūrinės, socialinės ir dvasinės vertybės. Būsimųjų mokytojų santykis su dvasine kultūra teigiamas: juos traukia knygos, meno kūriniai, teatras, muzika, gamta, bendravimas, tikėjimas, tačiau dėl įvairių priežasčių studentai negali patenkinti savo dvasinių poreikių. Savo dvasingumą akademinis jaunimas tiesiogiai sieja su būsimu pedagoginiu darbu.Reikšminiai žodžiai: Dvasingumas; Globalūs iššūkiai; Jaunimas; Global chalanges; Spirituality; Youth.

ENIt is natural for a man to seek spirituality, pure spiritual life and blessing and balance with his micro and macro environment. In the context of current global challenges to the integrity and identity of a person, the school faces a burning goal – to turn to the nature of students, to help them perceive their significance, purpose and to direct them towards spiritual values. Therefore, Lithuanian education pays a great deal of attention to developing and fostering spirituality. Each day students are provided with systemic cognitive information, which reveals the meaning of nature and spiritual life of a man. Based on the data of the empiric research, this article analyses future teachers’ attitudes towards spiritual values. It reveals the way students perceive spirituality or the need for it, and the way they relate their spirituality with the future work as teachers. The research involved four year students as an object of the research. The research was implemented in 2002 in the Faculty of Pedagogics of the University of Klaipėda. Having performed the research, it was established that future teachers perfectly understand that every person must be spiritual, i.e. he has to have cultural, social and spiritual values. Future teachers’ relation with the spiritual culture is positive: they are interested in books, works of art, theatre, music, nature, communication, belief, however, due to various reasons, students cannot satisfy their spiritual needs. They relate their spirituality with their future pedagogic work.

• Akademinio jaunimo kultūrinis dvasinis ugdymas / Elena Bacvinkienė, Birutė Galdikienė. Šiuolaikinės kultūrinės dvasinės plėtros problemos : mokslo darbai : V tarptautinė mokslinė konferencija : pranešimai / parengė S. Statkevičienė, G. Klimovienė. Akademija (Kauno r.): Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras, 2001. P. 210-212.
• Dvasinio krikščioniškojo ugdymo(si) prielaidos Lietuvos aukštojoje mokykloje / Aušra Karaliūtė. Acta paedagogica Vilnensia. 2001, t. 8, p. 223-229.
• Edukologijos pradmenys / Leonas Jovaiša. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2001. 276 p.