Memory and democratic pluralism in the Baltic States – rethinking the relationship

LTŠiame specialiame žurnalo numeryje publikuojami tyrimai atstovauja skirtingoms disciplinoms ir metodologinėms prieigoms, ieškančioms atsakymo į klausimą: kas sieja atmintį ir demokratinę politiką bei pliuralizmo idėją? Visi pristatomi tyrimai remiasi interviu arba apklausų duomenimis bei daugiausia dėmesio skiria atminties konstravimo agentams, o ne valstybių politikai, įstatymams, kitiems tekstams ar materialios reprezentacijos formoms. Interviu ir apklausų duomenys suteikia galimybių pateikti įžvalgų apie motyvus ir rezultatus, skatinančius įvairius socialinius veikėjus įsitraukti į demokratinės politėjos politinės atminties konstravimo procesus. Toks požiūris į visuomenės ir politikos sąveiką Baltijos valstybėse leidžia pristatomų atvejų studijų autoriams atskleisti bent du svarbius socialinės atminties ir demokratinės politikos ryšio aspektus. Pirma, skaitytojui siūlomi tyrimai pristato didelę veikėjų ir socialinių sąveikų, kuriose konstruojama atmintis, įvairovę. Antra, specialaus numerio autoriai taip pat įrodo, kad būtina daugiau dėmesio skirti organizuotų atminties agentų ir politinės arenos santykių dinamikai, į analizę įtraukiant pripažinimo, atstovavimo, dalyvavimo ir bendrininkavimo sąvokas. Galiausiai ne mažiau svarbus šio žurnalo numerio indėlis analizuojant tarp etninių bendruomenių kylančias įtampas, susijusias su praeities suvokimu ir kolektyvine atmintimi, o taip pat su skirtingų socialinių grupių socioekonominio statuso skirtumais ir pokyčiais Baltijos valstybių ekonominės transformacijos laikotarpiu.Reikšminiai žodžiai: Atpažinimas; Atstovavimas; Dalyvavimas; Estija (Estonia); Latvija (Latvia); Politinė atmintis; Reprezentavimas; Socialinė atmintis; Latvia; Lithuania; Participation; Political memory; Recognition; Representation; Social memory.

ENThe special issue of the journal publishes studies that represent different disciplines and methodological approaches which search for the answer to the question: What relates memory and democratic policy as well as the idea of pluralism? All presented studies are based on the data of interviews or surveys and mainly focus on memory construction agents rather than state policies, laws, other texts or forms of material representation. The data of interviews and surveys provide opportunities to present insights about motives and results, which urge various social actors to become involved in the processes of construction of political memory of democratic politeia. This approach towards the interaction of society and politics in the Baltic States enables the authors of presented case studies to reveal at least two important aspects of the relationship of social memory and democratic policy. First, the studies present a large diversity of actors and social interactions in which memory is constructed. Second, the authors of the special issue also prove that it is necessary to pay more attention to the dynamics of the relationship of organised memory agents and the political arena, including the notions of recognition, representation and participation into the analysis. No less important is the contribution of this issue to the analysis of tensions between ethnic communities, related to the perception of the past and collective memory, as well as to the differences of socioeconomic status of different social groups and changes during the period of economic transformation of the Baltic States.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology