Pietų aukštaičių šnektos Baltarusijoje : kalbų sąveikos padariniai

LTStraipsnyje sinchroniniu požiūriu išsamiai aptariami pietų aukštaičių patarmės tęsinio Baltarusijoje, kelių apnykusių Varanavo rajono lietuvių šnektų pagrindiniai kalbų sąveikos padariniai: įvairiuose kalbos lygmenyse atsiradusios ar dar besiformuojančios kalbos inovacijos. Aiškinamos tų kalbos kitimų priežastys. Dalis specifinių ypatybių — fonetikos, sintaksės, leksikos srityse — formavosi šnektose esamu darybos ar kitų priemonių pagrindu, kita dalis — skolinantis iš kontaktuojančių slavų (baltarusių, lenkų, rečiau rusų) kalbų, remiantis jų darybos ar reikšmių analogija. [...] Dėl kaimynų slavų kalbų įtakos ir vidinės šnektų raidos trumpėja ilgieji balsiai. Kinta ir balsių kokybė. [...] Dėl nykstančios trumpųjų ir ilgųjų balsių priešpriešos dvikalbių ir daugiakalbių informantų kalboje beveik nuosekliai ilginami trumpieji kirčiuoti balsiai, o ilgieji — trumpinami. Balsių kiekybinių santykių defonologizacija vyksta ir dėl natūralios aptariamų šnektų balsyno raidos, ir nuolat skatinama slavų kalbų. O šnektose įsitvirtinanti vadinamoji „vidurinė priegaidė“ — priegaidžių defonologizacijos padarinys. Ypač kinta tvirtagalių dvigarsių tarimas žodžio galo ir priešpaskutinio skiemens pozicijoje: balsio spūdis į pirmąjį dėmenį dažnai perkeliamas mišriuosiuose dvigarsiuose bei dvibalsiuose. [...] Varanavo šnektose įsitvirtinę daug leksinių ir gramatinių skolinių. [...] Vietoj „grynųjų“ linksnių įsitvirtina prielinksninės konstrukcijos. [...] Baltarusių kalbos raiškos priemones, ypač tos, kurių gimtoji šnekta jau neturi, pradedamos tapatinti su savomis, jos lengvai įterpiamos į lietuvių kalbą. Dėl to skurdėja periferinių šnektų leksika, ardoma jų semantika, vyksta vienpusė dvikalbystė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Defonologizacija; Dvikalbystė; Izoliuota šnekta; Izoliuota šnekta, dvikalbystė, kalbų sąveika, kalbos kitimas, defonologizacija, vertiniai; Kalbos kitimas; Kalbų sąveika; Vertinys; Bilingualism; Dephonologization; Isolated dialect; Isolated dialect, bilingualism, language interaction, language variation, defonologization, linguistic calque; Language development; Language interplay; Loan-translation.

ENThe paper discusses the interplay of extension of southern Aukštaitian subdialect in Belarus, i.e. some Lithuanian sudialects of Varanavas region, and the main language: innovations which occurred or are still developing at different language levels. Part of specific peculiarities in the realm of phonetics, syntax or lexis developed as a result of derivation or other means, whereas the other part developed as a result of borrowing from contact Slavonic languages (Belarusian, Polish, less frequently Russian) on the basis of derivational or meaning analogies. The sound articulation of bilingual informants appears to be similar to Belarusian pronunciation of sounds. Due to the impact of the Slavonic languages and internal dialect development, there is a tendency for long vowels to become shorter. Also, the quality of vowels tends to change. This process can be related to intensive monophthongization of diphthongs ie and uo in the eastern part of Varanavas region. Due to the deterioration of the opposition between short and long vowels in bilingual and monolingual informants’ speech, short stressed vowels tend to be prolonged while long vowels tend to be shortened. Natural development of vowels, which is apparently influenced by the Slavonic languages, causes dephonologization of vowel qualitative relations. "Middle word intonation", which is becoming more and more entrenched in the subdialect, is the result of dephonologization of word intonation. The biggest changes were observed in pronouncing circumflexed diphthongs at the end of a word and in the position of penultimate syllable: vowel pressure is moved to the first component of mixed diphthongs. This pronunciation is supported by the Slavonic languages.Varanavas dialects contain a lot of lexical and grammatical borrowings. This is one of the conditions which accelerates inclusion and acceptance of borrowed syntactical models in the Lithuanian language. Instead of "pure" cases, prepositional constructions become prevailing. Still they have not completely displaced non prepositional constructions characteristic of the subdialects under research. Expressive means of the Belarusian language especially those which are not characteristic of the Lithuanian language are likely to be identified as relevant and acceptable. Due to this reason, the lexis of periphery dialects becomes poor, its semantics is being destroyed, the Lithuanian language becomes denationalized – this is what might be called as one-sided bilingualism. [From the publication]