The Professionalization of journalism in the Baltic States : the origins of practices, structures and cultures (until 1940)

LTŠiuo straipsniu pirmiausia stengiamasi palyginti ankstyvąsias žurnalistikos kaip profesijos ir kultūrinio fenomeno Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – stadijas. Dėl to istorinė straipsnio dimensija yra papildyta socialiniu, ekonominiu ir politiniu kontekstais. Straipsnyje dėmesys tai pat telkiamas į tarptautinį Baltijos šalių žurnalistinių organizacijų bendradarbiavimą XX amžiaus pradžioje. Šios organizacijos turėjo didelės reikšmės formuojant viešąją Baltijos erdvę ir palaikant politinę ir kultūrinę trijų Baltijos šalių sąveiką. Baltijos šalių žurnalistų asociacijos buvo įtrauktos į politinę veiklą tiek per asmenybes (keletas žymių politikos figūrų buvo anksčiau buvę žurnalistai), tiek dėl savo žurnalistinės veiklos. 1920–1930 metais žurnalistų asociacijų veikla daugiausia buvo nukreipta į savo šalių užsienio politikos interesų palaikymą, pirmiausia ugdant Baltijos šalių viešąją nuomonę ir propaguojant strateginį Baltijos Antantės aljansą. Deja, šis politinis projektas buvo nesėkmingas dėl daugelio priežasčių. Valdant autoritariniams režimams, žurnalistika ir žurnalistai buvo griežtai kontroliuojami šalies valdžios institucijų, tad asociacijos bendradarbiavo su jomis. Antrojo pasaulinio karo pradžia ir 1940 metų vasarą sekusi sovietinė okupacija buvo pražūtinga Baltijos šalių žurnalistikai ir žurnalistams. Latvijos, Estijos ir Lietuvos nepriklausomų respublikų laisva spauda ir patyrusių žurnalistų karta buvo sunaikintos ir pakeistos sovietine spaudos.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Baltijos šalys (Baltic states); Lyginamoji analizė; Profesionalizacija; Žurnalistika; Baltic States; Baltic countries - Estonia, Latvia and Lithuania; Comparative research; Journalism; Professionalisation.

ENThis article attempts at first to compare the early stage of the development of journalism as a profession and cultural phenomenon in the Baltic countries - Estonia, Latvia and Lithuania. Therefore, the historical dimension of the paper is complemented with social, economic and political contexts. The second focus of this paper is the international co-operation of the Baltic journalists' organizations in the early 1900s. These organizations had a significant role in developing a common Baltic public sphere and supporting political and cultural interaction between the three countries. The Baltic Press Association was founded in 1933, in Tallinn, with National Committee representation in each country. The Soviet occupation in the summer of 1940 dealt a fatal blow to journalism in the Baltic States, and in destroying the community of journalists of the independence period ruined the profession. Finally, a retrospective insight into the cultures of Baltic journalism is necessary for a better understanding of the contemporary journalism of the three countries, as 'a large part of the explanation of the present lies in the past. We are what are because we were what we were. [text from author]