LTStraipsnis yra skirtas šiuolaikinės globalizacijos įtakotiems populiacijos dislokacijos ir translokacijos klausimams nagrinėti. Tarptautinės migracijos problemos glaudžiai siejasi su de-teritorizacijos, re-teritorizacijos bei naujos teritorizacijos klausimais. Šios problemos straipsnyje analizuojamos pasitelkiant Lietuvos (trans-)migrantų atvejį. Pradedant nuo 1850 metų Lietuvoje buvo trys didelės migracijos bangos į Vakarus, visų pirma į Jungtines Amerikos Valstijas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 metais, migracija dar labiau išaugo, tačiau, drauge imta pastebėti ir kita, atvirkštinė tendencija – buvusios lietuvių diasporos „grįžimas namo“. Straipsnyje taip pat aptariamas ir skirtingas diasporos atstovų tapatumo supratimas. Migrantų tapatumas yra susijęs su kultūra ir teritorija, kuri siejama su pirmaprade tėvyne ir paveldu. Lietuvių diasporoje Amerikoje tautinis tapatumas buvo itin saugojamas ir neretai buvo „grąžinamas“ atgal į Lietuvą, atliko svarbų vaidmenį formuojant lietuvių transnacionalizmą. Transatlantinis lietuviškumas diasporos bendruomenėse, kitose grupėse bei individualiu lygmeniu interpretuojamas įvairiai. Viena paplitusi interpretacija yra ta, kad diasporos bendruomenės išlaiko kultūrą ir tautiškumą (kas laikoma glaudžiai tarpusavyje susijusiais dalykais). Kitai lietuviškumo interpretacijai būdinga siekis ne tik išsaugoti, bet ir grąžinti atgal išsaugotą lietuviškumą į pirminę jo tėvynę. Trečiai lietuviškumo interpretacijai diasporoje būdinga siekis rasti savo unikalų vietinį tapatumą.Reikšminiai žodžiai: Emigrantai (Diaspora); Dypukai; Emigracija; Etninis identitetas; Identitetas; JAV; Lietuviškumas; Migrantai; Transnacionalizmas; Diaspora; Displaced persons; Emigration; Ethnic identity; Identity; Lithuania; Lituanianess; Migrant; Transnationalism; USA.
ENThe article is devoted to the analysis of population dislocation and translocation issues affected by the modern globalization. Problems of international migration are closely related to issues of deterritorialisation, reterritorialisation and new territorialisation. The article analyses these problems on the basis of the case of Lithuanian (trans-) migrants. Starting from 1850, there have been three large waves of migration in Lithuania to the West, primarily to the United States. With Lithuania regaining its independence in 1990, migration increased even more, however, another, opposite trend was also noticed – “returning back home” of the former Lithuanian diaspora. The article also discusses different understanding of the identity by diaspora representatives. The identity of migrants is related to culture and territory associated with the primordial homeland and heritage. In the Lithuanian diaspora in the United States, the national identity was highly protected and was often “returned” back to Lithuania, it played an important role in the formation of Lithuanian transnationalism. Transatlantic Lithuanity was interpreted differently in diaspora communities, other groups and at the individual level. One common interpretation is that diaspora communities retain culture and nationality (which is considered to be closely related matters). Another interpretation of Lithuanity is characterized by the aspiration to not only preserve, but also to return saved Lithuanity back to its original homeland. The third interpretation of Lithuanity in the diaspora is characterized by the aspiration to find its unique local identity.