XX a. masinės statybos gyvenamųjų kompleksų fenomenas Lietuvoje europiniame industrinės statybos kontekste
LTXX a. pradžia pasaulio ir Europos urbanistikos raidoje pasižymi naujo pobūdžio projektavimo ir statybos proveržiu – industrinės gyvenamosios statybos fenomenu. Gyvenamieji rajonai, statyti spartiems miestų urbanizacijos procesams reikalaujant didelio kiekio gyvenamųjų būstų, daugelyje Europos miestų paliko žymų pėdsaką. Straipsnyje nagrinėjami masinės statybos gyvenamieji rajonai bei jų atsiradimo aplinkybės (nuo idėjų iki realizacijos pasekmių). Paliečiami fenomenui esminės įtakos turėję nagrinėjamų valstybių politiniai sprendimai, susiję su masinės statybos industrializavimu ir propagavimu. Atliekama lyginamoji analizė, norint išsiaiškinti esminį fenomeno mastą ir ypatumus skirtingose valstybėse. Lietuvos atveju apžvelgiami šešiuose didžiuosiuose miestuose suprojektuoti ir įgyvendinti masinės statybos gyvenamieji kompleksai bei rajonai, nustatoma jų padėtis dabartinėje miestų struktūroje, užimama teritorija palyginama su miesto administraciniu plotu bei urbanizuotu miesto plotu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvenamasis kompleksas; Gyvenamasis rajonas; Industrinė statyba; Masinė gyvenamoji statyba; Mikrorajonas; Urbanistinė struktūra; Industrialized construction; Large-scale construction of residential areas; Micro disctrict; Micro district; Residential complex; Residential district; Urban structure.
ENAt the beginning of the 20th century, urban development in Europe and worldwide was marked by a breakthrough of a new phenomenon in the field of planning and construction – the industrialized housing construction. Residential districts that were constructed in order to meet a massive housing demand determined by intensive urbanization processes have left a significant mark in many European cities. The article analyses residential districts of large-scale construction and circumstances that determined formation of this phenomenon (from ideas to consequences of their implementation). Attention is drawn to crucial political decisions taken by the countries concerned relating to industrialization and promotion of large-scale constructions. A comparative analysis is carried out with a view to determining the scale and characteristics of this phenomenon in various countries. In case of Lithuania, residential complexes and districts of large-scale construction built in six major cities of the country are reviewed, including analysis of their position in the current urban structure, comparison of the size of their territories with that of the towns’ administrative and urbanized areas. [From the publication]
- Gyvenamosios aplinkos svarba mieste : daugiabučių namų teritorijų atnaujinimo aspektai / Junona Bumelytė, Birutė Galinienė, Valius Serbenta. Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija : kraštovaizdžio architektūros forumo 2015, vykusio Vilniuje 2015 m. spalio 29 d., mokslo darbai / sudarytojai Vaiva Deveikienė, Konstantinas Jakovlevas-Mateckis, Alvydas Mituzas. Vilnius: Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, 2015. P. 205-216.
- Istorinio miesto modernizacija kaip sovietinės utopijos statybos: Vilniaus miesto atvejis / Rugilė Rožėnė. Lietuvos istorijos studijos 2021, t. 48, p. 89-104.
- Miesto bendrasis planas ir ekspertiniai vertinimai / Dalia Bardauskienė. Urbanistika ir architektūra. 2007, t. 31, Nr. 3, p. 119-130.
- Modernus miestas kaip socioekologinė struktūra: 1870–1914 metų Kauno miesto struktūros ir plėtros analizės bandymas / Aelita Ambrulevičiūtė, Darius Žiemelis. Istorija. 2018, Nr. 109, p. 48-76.
- Pigiau, daugiau, greičiau : masinė gyvenamoji statyba ir modernizmo kanonai / Marija Drėmaitė. Naujasis Židinys - Aidai. 2006, Nr. 8, p. 321-328.
- Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse : Vilniaus atvejis / Inga Urbonaitė. Journal of architecture and urbanism. 2013, Vol. 37, no. 3, p. 194-209.
- Vilniaus miesto elektorinė struktūra 2008 ir 2012 m. Seimo rinkimų duomenimis / Aušra Baranauskaitė, Rolandas Tučas. Geografijos metraštis 2014, 47, p. 37-54.
