Ar ištiktukai reikalingi dvikalbiame žodyne?

LTIki šiol mokslinėje literatūroje nebuvo paliestas klausimas, ar net pakankamai plačiai pasirinktas leksikos registras žodynų antraštynuose visuomet reprezentuoja visas toje kalboje esančias žodžių klases su jų savitomis reikšmėmis, formų ir funkcijų ypatumais. Nors įvardijamosios ir nurodomosios kalbos dalys dominuoja bet kurioje kalboje, tad jų lyginamasis svoris žodyno antraštyne ir turėtų būti pats didžiausias, raiškiosios kalbos dalys, tokios kaip jaustukas ir ištiktukas, atlieka labai specifinę ir unikalią funkciją — jie pripildo kalbas visokiausių pasaulio garsų. Taigi šio straipsnio tikslas — remiantis analitiniu ir aprašomuoju metodais, patyrinėti, kaip dažnai ištiktukai pateikiami didelių aktyviųjų žodynų antraštynuose, išanalizuoti jų aprašymo ypatumus, aptarti jų svarbą žodynų makrostruktūroje. Analizės objektu yra pasirinkti penki didelės apimties dvikalbiai žodynai, pasirodę po 2000-ųjų: „Lietuvių—norvegų kalbų žodynas“ (2001), „Lietuvių—italų kalbų žodynas“ (2003), dvitomis „Lietuvių—vokiečių kalbų žodynas“ (2004), „Naujasis lietuvių—anglų kalbų žodynas“ (2002) ir „Didysis lietuvių— prancūzų kalbų žodynas“ (2006). Panagrinėjus šių žodynų antraštynus, buvo nustatyta, kad tik trijuose iš jų galima aptikti didesnį ar mažesnį ištiktukų kiekį. Straipsnyje išsakoma mintis, jog ateityje rengiant naujus ir papildant esančius dvikalbius aktyviuosius žodynus, reikėtų į juos įtraukti visų semantinių grupių ištiktukus bei juos pateikti remiantis šiuolaikiniais leksikografijos principais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvikalbis žodynas; Dvikalbė leksikografija; Ištiktukas; Raiškiosios žodžių klasės; Bilingual dictionary; Bilingual lexicography; Expressive; Expressive parts of speech, onomatopoeic interjection; Parts of speech, onomatopoeic interjection.

ENOne of the major and complex problems that lexicographers face is how to balance lexis in a large monolingual or bilingual dictionary. The issue has been addressed from different angles by different scholars in Lithuania and other countries. However, the question whether the chosen wide scope of lexical register in entries represent all word classes with their meanings, forms and function peculiarities has been understudied so far. Although nominative and directive parts of speech prevail in any language and thus they naturally play the most significant role in choosing entries, such expressive parts of speech as interjection and onomatopoeic interjection perform a specific and unique function of filling the language with different sounds of the world. While employing analytical and descriptive methods, the paper studies how often onomatopoeic interjections are presented in entries of large dictionaries; also peculiarities of definitions are analysed and their importance in the dictionary macrostructure is discussed. Five bilingual dictionaries of large volume are analysed (Lithuanian-Norwegian Dictionary (2001), Lithuanian-Italian Dictionary (2003), two volumes of Lithuanian-German Dictionary (2004), New Lithuanian-English Dictionary (2002) and Lithuanian-French Dictionary (2006)).Having analysed the entries of the dictionaries, it was found that only three of them contain a larger or smaller amount of onomatopoeic interjections. However, in cases when onomatopoeic interjections were included into entries of the dictionaries, their lexicographical description was not accurate and exhaustive enough. The compilers of the bilingual dictionaries did not define the meanings of the onomatopoeic interjection properly; therefore, users of the dictionaries may encounter difficulties while trying to code (native speaker) and decode (non-native speaker) linguistic information. It is argued that in future new and revised bilingual dictionaries should contain onomatopoeic interjections of all semantic groups and their definitions should conform to modern lexicographical principles. [From the publication]