Entrepreneurship in cyberspace: what do we know?
LTProf. Arnoldas C. Cooperis 1973 m. paskelbė klasika laikomą straipsnį „Techninis verslumas: ką mes žinome?“, kuris iš esmės pradėjo mokslines naujos specifinės verslumo temos studijas. Kaip ir techninio verslumo atveju, verslumas elektroninėje erdvėje turi daug išskirtinių bruožų, jo reikšmė ir svoris nacionalinėje ekonomikoje sparčiai auga, o jo kontekstas ir raiškos formos yra specifinės. Elektroninės erdvės technologijų ir vėlesnis Web 2.0 arba socialinių technologijų tinkle proveržis verslumą elektroninėje erdvėje galutinai įtvirtino kaip savarankišką platesnio verslumo reiškinio kategoriją. Šiuo metu verslai, susiję su tinklo technologijomis, dominuoja tarp naujai kuriamų technologinių verslų, taip pat skiriasi nuo tradicinio verslo. Naujos technologijos atvėrė kelius tiek naujoms verslo formoms, tiek visiškai naujoms verslo šakoms. Technologijos taip pat gerokai padidino galimybes kiekvienam, turinčiam kompiuterį ir prieigą prie interneto, pradėti globalų verslą. Technologiniai instrumentai ir tinklo galimybės yra prieinamos ir panaudojamos net ir visiškai tradicinėse verslo srityse, tokiose, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkis. Straipsnyje analizuojamos pagrindinės verslumo elektroninėje erdvėje savybės ir skirtumai, palyginti su tradicine verslumo samprata. Mokslinėje literatūroje verslumas nagrinėjamas atsietai nuo technologijų ir konteksto, o tai, autoriaus nuomone, neleidžia atskleisti verslumo elektroninėje erdvėje ypatumų. Straipsnyje analizuojami verslumo elektroninėje erdvėje diferencijuojantys skirtumai, specifiniai elektroninio verslumo modeliai ir vertės grandinės. Akcentuojama, kad verslumas elektroninėje erdvėje yra prieinamiausia verslumo forma, ypač tinkama socialiai atskirtoms visuomenės grupėms.Verslumas elektroninėje erdvėje realizuojamas daug lengviau nei fizinėje erdvėje, kadangi itin sumažinami ekonominiai įėjimo į rinką trukdžiai, sukuriama rinka nišiniams, namudiniams ir pan. produktams ir paslaugoms. Straipsnyje išanalizuota specifika verslumą elektroninėje erdvėje leidžia išskirti ir identifikuoti kaip specifinį reiškinį ir savarankišką mokslinės analizės ir studijų objektą. Siekiant iki galo suvokti šį reiškinį ir jo potencialą būtini tolesni tyrimai. Be to, mažose ir atvirose ekonomikose kaip Lietuva verslumas elektroninėje erdvėje turėtų būti įvertintas kaip viešosios verslumo skatinimo politikos prioritetinė sritis, siekiant maksimizuoti jo potencialą visuomenėje ir tarp tradicinių verslų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: E-verslumas; E.verslumas; Elektroninė erdvė; Technologijų socialiniai aspektai; Verslumas; Cyberspace; E-entrepreneurship; Entrepreneurship; Social impact of technology.
ENThe purpose of the paper is to analyze the specific features of entrepreneurship in cyberspace compared to basic models of entrepreneurship. Systemic, teleological, deontological and hermeneutic analysis, limited case studies. Conclusions are drawn on new qualities of entrepreneurship in cyberspace and a novel approach needed to study and understand it. The paper represents work in progress and surveys a rapidly developing field. Case studies mentioned in the paper are limited with respect to the scope of the paper and are only instrumental for illustrating different aspects of entrepreneurship in cyberspace. The paper presents the theoretical framework for further study of the entrepreneurship in cyberspace, as well as basic material for classroom use. Further research of the entrepreneurship in cyberspace as a distinct social phenomenon is envisaged. Over the last two decades ICTs, and especially cyberspace technologies, have significantly modified the start of new businesses and entrepreneurial processes. Although not dependent on technological breakthroughs, the cyberspace has multiple direct effects on new products and services, which are at the focus of this article. Direct and indirect effects of cyberspace on the start of the businesses are analyzed, along with the advanced transformation business models in cyberspace and novel value creation approach. The paper is among the first studies of entrepreneurship in cyberspace as a distinct social phenomenon. No similar studies have been undertaken in the Baltics before, while the US and European management studies have been limited to specific case studies, without presenting a general theoretical framework. [text from author]
