New buildings in Vilnius historical centre : in between of replication and innovation.

LTNaujos architektūros statiniai istorinėje aplinkoje visada yra kompromiso tarp apsaugos ir inovacijos, tradicijos ir kūrybos išdava. Tiktai sėkmingi sprendimai išsaugo ir sustiprina istorinės zonos identitetą, vientisumą ir vietos pobūdį, išvengiant aštrių konfliktų tarp apsaugos ir plėtros. Naujų pastatų integracijos į istorinę aplinką problema tampa dar labiau įtempta tam tikro lygio apsaugos vietose, pavyzdžiui, miesto teritorijose, įtrauktose į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Vilniaus istorinis centras – straipsnio tyrimo objekto erdvė – buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 1994 m. Neseni Vilniaus Senamiesčio pokyčiai, vykę dideliu greičiu ir daug kartų, gali tarnauti patirtų suvaržymų tarp UNESCO Pasaulio paveldo miesto apsaugos ir intensyvios miesto raidos šalies sostinėje pavyzdžiu. Kiekvieno iš procesų skirtingi prioritetai ir reikalavimai, nulemti įvairių įgyvendinimų kūrimo specifinių faktorių, suformavo pilną diapazoną tarp dviejų priešingų požiūrio taškų – kopijavimo ir novatoriškumo. Straipsnyje analizuojama neatidėliotina naujų pastatų integravimo į urbanistinę Vilniaus istorinio centro architektūrinę erdvę problema. Pagrindinis dėmesys skiriamas kopijavimui ir novatoriškumui, kaip pagrindinėms oponuojančioms tendencijoms, o taip pat vykstančioms diskusijoms tarp profesionalų ir visuomenės. Autorius ne tik įvardija naujas formas, įgyvendintas Vilniaus Senamiesčio architektūrinėse erdvėse, bet ir aptaria kontekstą, koncepcijas ir tokios praktikos rezultatus.Reikšminiai žodžiai: Inovacijos; Istorinis Vilniaus centras; Istorinė rekonstrukcija; Kartotė; Kontekstualumas; Nauja architektūra istorinėje aplinkoje; Naujoji architektūra istorinėje aplinkoje; Naujovė; Pastatų pripildymas; Replikos; UNESCO Pasaulinio paveldo miestas; UNESCO pasaulio paveldo miestas; Vilniaus istorinis centras; Contextuality; Historical reconstruction; Infill buildings; Innovation; New architecture in a historic enviroment; New architecture in a historic environment; Replication; UNESCO World heritage city; Vilnius historical centre.

ENBuildings of new architecture in historical environment always are an outcome of the compromise between protection and innovation, tradition and creative work. Really successful solutions protect and strengthen the identity, integrity and local nature of the historical zone avoiding serious conflicts between protection and development. An issue of the integration of new buildings into historical environment becomes especially important in places with a certain protection level, for instance, in the territories of towns included into the UNESCO World Heritage List. Vilnius historical centre, a research object of the article, was included into the UNESCO World Heritage List in 1994. Recent changes of Vilnius old town which were taking place rapidly and many times may be taken as an example of restrictions applied by UNESCO to the world's heritage, protection of the town and intense development of the town in the capital of the country. Every process has its own priorities and requirements determined by a variety of realizable specific factors of creative work. They formed a full range between two opposite points of view: duplication and innovation. The article analyses an issue regarding urgent integration of new buildings into an urban architectural space of Vilnius historical centre. The main focus is on duplication and innovation as the main opposing trends and on current discussions between professionals and the society. The author not only names new forms established in the architectural space of Vilnius old town but discusses the context, concepts and the results of such practice as well.