Protection of urban heritage in Lithuania : change of concepts.
LTStraipsnyje analizuojamos aktualios miestų paveldo apsaugos problemos Lietuvoje. Jame šalies ekonominės situacijos ir visuomenės socialinės struktūros pokyčiai vertinami kaip išankstinės naujų miesto paveldo apsaugos problemų sąlygos. Pastaruoju metu registras, kaip svarbus paveldo apsaugos instrumentas, beveik prarado prasmę, tačiau sugriežtėjo biurokratiniai reikalavimai teritorijos planavimui saugojamose zonose. Neseni viešųjų erdvių architektūriniai projektai istoriniuose miestų centruose iš esmės sutapo su kultūrinio ir religinio turizmo raida, juos finansavo užsienio šaltiniai. Tačiau proceso monitoringo nebuvimas sąlygoja nepakankamą jo mokslinį vertinimą, tai tapo pagrindine kliūtimi miesto paveldo apsaugoje. Mokslinių tyrinėjimų duomenų reikalavimai dėl miesto paveldo apsaugos negali būti pakeisti greitai plintančiais skaitmeniniais duomenimis ar internete publikuojama informacija. Nuolatiniai įstatymų ir kitų teisinių aktų, skirtų miestų planavimo ir kultūrinio paveldo apsaugos klausimams, pokyčiai taip pat nepadeda suformuoti efektyvios ir stabilios teisinių reikalavimų sistemos. Visuomenės ir vietinių bendruomenių vaidmuo miesto kultūrinių vertybių apsaugoje nėra didelis. Mažėjantis nedidelių istorinių miestų gyventojų skaičius – vienas iš pagrindinių negatyvių faktorių. Būtent vietinių bendruomenių įtraukimas į paveldo apsaugos ir monitoringo veiklą turėtų būti vienas svarbiausių tikslų ateityje.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinė vertė; Kultūros vertybė; Teisiniai reikalavimai; Urbanistinis paveldas; Vietinė bendruomenė; Vietos bendruomenė; Cultural value; Legal requirements; Local community; Urban heritage.
ENThe paper highlights urgent up-to-date problems of urban heritage preservation in Lithuania. Changes in the circumstances of the economics and social structure of the society are presented as the preconditions of new challenges for urban heritage protection. Listing almost has lost its significance as essential tool of protection, but bureaucratic requirements for territorial planning projects of urban heritage sites became more powerful. Recent implementations of the architectural projects of the public spaces in the historic centers of the towns are mostly related with development of cultural and religious tourism. Absence of monitoring activity determines the shortage of scientific evaluation of urban heritage, which could be evaluated as one of the most urgent obstacles in the development of urban heritage protection. The need for data of fundamental scientific research of urban heritage cannot be substituted by rapidly growing digital data and information published on Internet. Often alterations of the laws and by-laws on urban planning and protection of cultural heritage do not help to constitute efficient and stable system of legal requirements. [text from author]
