Two waves of language laws in the Baltic states : changes of rationale?
LTKiekvienoje valstybėje kalbos įstatymai nustato glaudų ryšį tarp politikos ir tautinio tapatumo, nes įstatymdavystė yra kertinis tautos politinės raidos elementas, o kalba yra tautinio tapatumo pamatas. Viena vertus, įstatymų leidyba priklauso nuo politinio gyvenimo pokyčių bei reprezentuoja nacionalinio elito savivoką, tikslus bei interesus. Kita vertus, įsigalioję teisės aktai turi tiesioginės įtakos politiniams procesams, todėl galima kalbėti apie glaudų abipusį kalbos įstatymų ir politinių pokyčių ryšį. Su kalba susijusi įstatymdavystė gali tarnauti įvairioms politinėms strategijoms, priklausomai nuo etninės konkrečios valstybės visuomenės sudėties bei demokratizacijos procesų pobūdžio. Šiame straipsnyje keliama prielaida, kad pradiniame savarankiškos valstybės formavimo(si) etape kalbos politika ir atitinkami įstatymai yra glaudžiai susiję su tautinės valstybės kūrimu. Priklausomai nuo tautinių santykių būklės vėliau naujos valstybės gyvenime aktualesniu gali tapti etninio „sulaikymo“ principas, o demokratizacijai ir globalizacijai pažengus dar toliau, į pirmąją vietą iškyla kalbinės įvairovės valdymo logika. Straipsnyje analizuojant trijų Baltijos valstybių kalbos politiką ir priimtus įstatymus 1989–2001 m., siekiama šias tris prielaidas patikrinti. Analizės rezultatai rodo, kad pasiteisina dvi pirmosios prielaidos, o kalbinės įvairovės valdymo elementas Baltijos valstybių teisėkūroje dar nėra ryškus.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Estija, Latvia, Lietuva; Identitetas; Kalbos istatymai; Kalbos įstatymai; Lingvistinė politika; Estia, Latvia, Lithuania; Identity; Language Law; Language laws; Linguistic politics; The Baltic states.
ENThe article assumes that in the beginning of development of a newly independent state the rationale of language legislation is closely related to nation- state building. Later, depending on minority-majority relations, ethnic containment may become more important. As democratization and globalization advance, the management of linguistic diversity might emerge as a principal issue. The article tests this general assumption on the language legislation of the Baltic states of Estonia, Latvia and Lithuania in 1989-2001. It appears that while nation building, nation-state building and ethnic containment can be easily identified, the management of language diversity is not yet prominent in this legislation. [text from author]
- From ethnic fear to pragmatic inclusiveness? Political community building in the Baltic states (1988-2004) / Dovilė Budrytė. Etniškumo studijos. 2011, Nr. 1/2, p. 14-41.
- Introduction: nation-building in the Baltic states: thirty years of independence / Peter Rutland. Journal of Baltic studies. 2021, vol. 52, no. 3, p. 419-424.
- Language politics and practices in the Baltic States / Gabrielle Hogan-Brun, Uldis Ozolins, Meilutė Ramonienė, Mart Rannut. Tallinn : Tallinn University Press, 2009. 164 p.
