Die Evangelisch-reformierte Kirche Litauens, 1915-1940

• Journal of Baltic studies. 2001, vol. 32, no. 1, p. 62-94
• Journal of Baltic studies. 2002, vol. 33, no. 3, p. 322-341

LTDarbe, remiantis bažnytiniais dokumentais, aptariama evangelikų reformatų bažnyčios Lietuvoje situacija 1919-1940 metais. Pažymima, kad nors tuometinė Lietuva buvo katalikiška šalis, šalia katalikiškosios daugumos egzistavo ir dvi protestantų mažumos bažnyčios: evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų (kalvinistų). Pateikiama evangelikų kalvinistų bažnyčios Lietuvoje istorija nuo 1557 metų. Ypač akcentuojama Radvilų veikla globojant Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią. Atskirai aptariama Biržų krašto evangelikų reformatų bendruomenė, akcentuojant, kad jos steigėjai ir fundatoriai buvo Radvilų giminė. Pažymima, kad Lietuvos evangelikų reformatų sinodas kasmet Joninių metu rinkdavosi į Sinodo suvažiavimus Biržuose,. Biržų miestas bei jame esanti evangelikų reformatų bažnyčia kaip Sinodo susirinkimo vieta bei Joninių laikas buvo parinkti ir patvirtinti dar 1920 metais. Atskleidžiama, kad evangelikų reformatų sinodas 1918 metais Vilniuje nutarė grįžti prie kanonų, kuriais naudojasi evangelikų reformatų bažnyčia, priklausydama Vilniaus evangelikų reformatų sinodui. Tačiau kadangi po karo ryšiai su Vilniumi buvo problemiški, 1919 metais Švobiškyje vykusiame sinode nutarta sinodus rengti Biržuose. Aprašomi sinodų svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Pažymima, kad Biržų sinodai būdavo didžiausias metų renginys, į svečius būdavo kviečiami kitų konfesijų atstovai, ypač laukiami evalgelikų liuteronų dvasininkai. Pažymimas ir socialinis sinodų vaidmuo – jie buvo ir kultūrinio parapijiečių susibūrimo vieta.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Biržai; Evangelikai; Evangelikų-reformatų (Kalvinistų) bažnyčia; Lietuvos Respublika; Mikalojus Radvila Juodasis, 1515-1565 (Nicholas Radziwill the Black); Reformatai; Vilnius; Biržai; Church; Evangelical-reformed; Lithuania; Lithuanian Republic; Nicholas Radvila (Radzwill) the Black; The Evangelical-Reformed (Calvinist) Church; Vilnius.

ENThe paper uses church records to discuss the situation of the Evangelical Reformed Church in Lithuania between 1919 and 1940. It is noted that despite Lithuania being a Catholic country back then, the Catholic majority co-existed with two Protestant minority churches: Evangelical Lutheran and Evangelical Reformed (Calvinist). The paper presents the history of the Evangelical Calvinist Church in Lithuania from 1557. A particular focus is given to the involvement of the House of Radziwiłł as patrons of the Lithuanian Evangelical Reformed Church. A separate section is dedicated to the Evangelical Reformed community in Biržai area with emphasis on the fact that founders and sponsors of this community were the House of Radziwiłł. It is noted that a synod of the Lithuanian Evangelical Reformed Church would meet annually in Biržai on St John’s Eve. The City of Biržai and the Evangelical Reformed church there as the place for the Synod and St John’s Eve as the time for the Synod were chosen and approved as early as 1920. The paper also shows how the Evangelical Reformed Synod of 1918 in Vilnius decided to go back to the canons of the Evangelical Reformed Church when it was part of the Vilnius Synod of the Evangelical Reformed Church. Since after the war links with Vilnius were difficult to maintain it was decided during the Synod of 1919 in Švobiškis that subsequent synods will take place in Biržai. The paper also notes that general synods of Biržai used to be event of the year with guests of other denominations and Evangelical Lutheran priests who were particularly welcomed. It also explores social role of synods – they were a centre of culture for the congregation.