LTBuvusioms sovietinio režimo valstybėms, kaip ir Vakarų Europos valstybėms, būdingi tie patys šiandieniniai procesai: gimstamumo mažėjimas, amžiaus, kuriame susilaukiama vaikų, vėlinimas. Pastaruoju metu girdima nuomonė, jog gimstamumo mažėjimą gali lemti moterų netvirta padėtis ir netikrumas darbo rinkos atžvilgiu. Straipsnyje siekiama giliai pažvelgti į darbinius pokyčius, kurie įvyko postsovietinėje valstybėje. Straipsnyje naudojant duomenis gautus apklausus Lietuvoje gyvenančias jaunas moteris, analizuojama, kaip moteris suvokia moters ir darbinės veiklos santykį. Tyrimui pasirinktos jaunos moterys, kurių nuostatos labiau yra suformuotos išankstinių nusistatymų, o ne įgytos gyvenimiškos patirties. Tyrimas atskleidžia, jog Lietuvoje jaunos moterys suvokia moters ir darbinės veiklos santykį keliais skirtingais aspektais. Apibendrintai galima teigti, jog vyrauja tokie požiūriai į moters kaip motinos statusą: sponsorystės paieška, kai negalima gauti paramos iš šeimos narių, šeimos ir darbinės veiklos suderinimas, atsakomybė ir poreikis pačiai save išlaikyti, priklausomybės ir nepriklausomybės balanso siekis, nepriklausomumas ir abipusė parama, visiška nepriklausomybė, pabėgimas į nepriklausomybę, kai siekiama išvengti nepageidaujamų santuokinių saitų ar kitų nepageidaujamų sprendimų. Pastebima, kad beveik visus požiūrius į motinystę ir darbinę veiklą vienija vienas elementas – bet kuriuo atveju priimamas sprendimas atidėti motinystę darbinės veiklos ar finansinės padėties užtikrinimo naudai.Reikšminiai žodžiai: Gender; Imagined adulthood; Jaunos moterys; Lithuania; Lytis; Motherhood; Motinystė; Pokomunizmas; Post-communism; Transformacija; Transformation; Young womrn; Gender; Jaunos moterys; Lithuania; Lytis; Motherhood; Motinystė; Post-communism; Post-komunizmas; Transformacija; Transformation; Young women; Įsivaizduojama suaugystė.
ENThis article explores young women's orientation to work and motherhood in the post-communist context of radical socio-economic transformation in Europe. Based on a qualitative-explorative study into meanings of work and unemployment among young people in post-Soviet Lithuania, the paper introduces an empirically grounded classification of imagined gender-work arrangements. The single patterns of the classification are based on the three configurations of work and motherhood, work and partnership, and work and provision. The findings inform the reconstruction of the ‘landscape' of imagined gendered adulthoods in Europe as well as the analysis of emerging gender relations under conditions of rapid social change. [From the publication]