The Saracens of the Baltic : Pagan and Christian Lithuanians in the perception of English and French crusaders to late medieval Prussia

LTStraipsnyje tiriamas „saracėnų“ termino vartojimas apibūdinant Vakarų kryžiuočių, XIV–XV amžiais dalyvavusių Teutonų ordino organizuotose žygiuose į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, priešus lietuvius. Terminas „saracėnai“ XIV amžiuje tapo apibendrintu pagonių pavadinimu. Vadinti lietuvius saracėnais Vakarų kryžiuočiams buvo itin palanku, nes, viena vertus, taip Prūsijos žygiams buvo suteikiama tokia pat vertė kaip ir Šventosios Žemės kampanijoms, o kita vertus, – juodinami kryžiaus žygių taikinys – priešai lietuviai. Riterių biografijų ir kelionių aprašymų tyrimas parodė, kad tarp prancūzakalbės Vakarų Europos aristokratijos buvo įprasta pagonis lietuvius vadinti saracėnais. Taip lietuviai buvo vadinami ir po 1386 metų krikšto. Ši vartosena nebuvo susijusi su nemokšiškumu ar geografine painiava, ji kilo iš ilgos kryžiaus žygių Šventojoje Žemėje patirties, taip pat ir iš rašytinės tradicijos. Pirmiausia saracėnais buvo vadinami Bizantijos imperijos užkariautojai arabai, taigi turkai ir berberai. Literatūra retrospektyviai praplėtė termino semantiką ir saracėnais imta vadinti antikinės Romos pagonis. XIV amžiuje šio žodžio semantika vėl buvo praplėsta: pagonys lietuviai tapo Baltijos regiono saracėnais. Vakarų kryžiuočiai Prūsijoje suvokė save kaip ilgos ir garbingos tradicijos, siekiančios Jeruzalės išlaisvinimą 1099 metais, dalį. Todėl asociatyvus lietuvių siejimas su ankstyvaisiais krikščionybės priešais buvo pačių Prūsijos kryžiuočių kovos vertės įrodymas.Reikšminiai žodžiai: Anglų kryžininkai; Kryžiaus žygiai; Kryžiaus žygiai Baltijos kraštuose; Lietuviai; Lietuviai krikščionys; Lietuviai pagonys; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Prancūzų kryžininkai; Prūsija; Saracėnai; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Baltic Crusades; Christian Lithuanians; Crusades; English crusaders; French crusaders; Lithuania; Lithuanians; Pagan Lithuanians; Prussia; Saracens.

ENThis paper investigates the use of the term ‘Saracens’ to describe the Lithuanian opponents of the Western crusaders who took part in expeditions launched from Prussia by the Teutonic Order against the grand duchy of Lithuania in the fourteenth and fifteenth centuries. It presents a variety of evidence from narrative and documentary sources to demonstrate that this usage was derived from existing images of Muslim opponents and was reinforced by epic and romance literature. The use of the term Saracens, which by the fourteenth century had become a generic designation for pagans, was both a convenient way for Western crusaders to imbue the Prussian crusades with a value commensurate with campaigns in the Holy Land, but also to blacken their Lithuanian opponents even when they had abandoned paganism. [text from author]