Veikslo priešpriešos tipai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Veikslo priešpriešos tipai
Alternative Title:
Types of aspect oppositions
In the Book:
Gramatinių kategorijų tyrimai / Axel Holvoet, Loreta Semėnienė (red.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. P. 141-162
Summary / Abstract:

LTGalima skirti du veikslo požymių tipus: inherentinius semantinius veikslo požymius („predikacinį veikslą“) ir išorinius, su deiktiniu laiku susijusius požymius („perspektyvos veikslą“). Inherentiniai semantiniai požymiai susiję su kvantifikavimu: eigos veikslo reikšmė apima vieną arba du kintamuosius dydžius; įvykio veikslo reikšmėje šiems požymiams priskiriamos absoliučios vertės. Išoriniai, su deiktiniu laiku susiję veikslo požymiai iš principo pasireiškia tik finitinėse veiksmažodžio formose. Jie remiasi lokalizavimu atskaitos laiko atžvilgiu: eigos veikslui yra būdingas inkliuzijos santykis, o įvykio veikslui – veiksmo užimamo intervalo lokalizavimas prieš atskaitos laiką arba sutapimas su juo. Darybinės lietuvių kalbos veiksmažodžio veikslo formos sudaro priešpriešas pagal inherentinius semantinius požymius. Šios priešpriešos yra ryškiausios tada, kai vartojamos ir perspektyvos skirtumams reikšti. Būtojo laiko formų priešprieša taip pat priklauso veikslo kategorijai; ji yra neatsiejama nuo deiktinio laiko. Veikslo kategorijos struktūra yra prototipinė. Ryškiausios veikslo priešpriešos reiškiamos vyksmo predikatais. Veikslo formalios raiškos prototipą sudaro priešdėlinių ir nepriešdėlinių veiksmažodžių poros. Tačiau tiesioginio atitikimo tarp darybos ir veikslo nėra. Taigi veiksmažodžio veikslą ne visada galima nustatyti remiantis daryba. Veikslas nustatomas tik konkrečiuose sakiniuose, remiantis abiejų minėtų tipų veikslo požymiais: subjekto arba objekto kvantifikavimo skirtumais, inkliuzijos santykiu arba jo nebuvimu.Reikšminiai žodžiai: Eigos veikslas; Inherentinis veikslo požymis; Išorinis veikslo požymis; Laikas; Modalumas; Morfologija; Veikslas; Veiksmažodis; Įvykio veikslas; Aspect; External aspect feature; Inherent aspect feature; Inperfective aspect; Modality; Morphology; Perfective aspect; Tense; Verb.

ENThe following two types of features of the aspect can be singled out: inherent semantic features of the aspect (“predicate aspect”) and external features related to the deictic tense (“perspective aspect”). Inherent semantic features are related to quantification: the meaning of the course aspect covers one or two variables; in the meaning of the event aspect, absolute values are attributed to these features. External features of the aspect related to the deictic tense are, in principle, distinctive in finite forms of the verb only. They are based on localisation in regard to reference time: the course aspect is characterised by the inclusion relation, while the event aspect is characterised by localisation of the action interval before or at reference time. Transitive forms of the verb aspect in the Lithuanian language make opposites by inherent semantic features. These opposites are the strongest when also used to express differences in perspective. The opposite of past tense forms also belongs to the aspect category; it is inseparable from the deictic tense. The structure of the aspect category is prototypical. The strongest aspect opposites are expressed by process predicates. The prototype of the formal expression of the aspect is composed of pairs of prefix and non-prefix verbs. However, there is no direct match between composition and the aspect. Consequently, it is not always possible to identify the verb aspect, based on composition. The aspect is identified only in particular sentences by the following aspect features of the both types mentioned: differences in quantification of the subject and object, the inclusion relation or its absence.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/30076
Updated:
2013-04-28 22:06:02
Metrics:
Views: 84
Export: