Nuosakos kategorijos struktūra

LTNuosakos kategorijai lietuvių kalbos gramatikos tyrimuose tradiciškai priskiriami šie nariai: tiesioginė, netiesioginė, liepiamoji, tariamoji, geidžiamoji nuosakos. Straipsnyje skiriami trys nuosakos kategorijos nariai – tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji nuosakos. Nuosakoms aprašyti svarbi yra modalumo kategorija. Episteminis modalumas yra susijęs su žmonių žiniomis apie pasaulį, su tuo, ką kalbantieji žino, mano arba spėja esant tiesą ar netiesą. Episteminis modalumas dažniausiai reiškimas įvairiais modaliniais žodžiais (dalelytėmis), kiek rečiau – modaliniais veiksmažodžiais. Episteminis modalumas apibūdina teiginius. Deontinis modalumas susijęs su žmonių valios aktais. Pastarųjų metų tipologinėje literatūroje nagrinėjant modalumą vis dažniau vartojamos sąvokos „realis“ ir „irrealis“. Šių kategorijų priešprieša sudaro nuosakos sistemos pagrindą. Čia žymėtasis narys yra „irrealis“ – pabrėžtinio nefaktyvumo rodiklis. Episteminiam ir deontiniam modalumui žymėti nėra specialių nuosakos formų – tiek episteminėje, tiek deontinėje sistemoje vartojamos tiesioginės ir tariamosios nuosakos („realis“ ir „irrealis“) formos. Liepiamoji nuosaka priklauso „realis“ sistemai: ji priešinama tiesioginei nuosakai kaip žymėtasis narys, reiškiantis deontinį (konkrečiai – skatinamąjį) modalumą. Tiesioginė nuosaka yra nežymėtasis visos nuosakos sistemos narys, įeinantis į dvi skirtingas priešpriešas – su tariamąja nuosaka pagal „irrealis“ požymį ir su liepiamąja nuosaka pagal deontinio modalumo požymį.Reikšminiai žodžiai: Deontinis modalumas; Direktyvas; Episteminis modalumas; Episteminis modalumas, deontinis modalumas; Irrealis kategorija; Liepiamoji nuosaka; Nuosakos kategorija; Nuosakos kategorijos struktūra; Realis kategorija; Tariamoji nuosaka; Tiesioginė nuosaka; Category of irrealis; Category of mood; Category of realis; Conditional; Deontic modality; Directive; Epistemic modality; Imperatyve; Indicative; Structure of category of mood.

ENThe following members are traditionally assigned to the category of mood in research on grammar of the Lithuanian language: indicative, indirect, imperative, subjunctive, optative moods. The article distinguishes three members of the category of mood – indicative, subjunctive and imperative moods. The category of modality is important to describe the moods. Epistemic modality is related to people’s knowledge about the world, to what speakers know, believe or guess about being truth or untruth. Epistemic modality is usually expressed using various modal words (particles), less often – using modal verbs. Epistemic modality describes statements. Deontic modality is related to people’s acts of will. Recently, concepts of “realis” and “irrealis” are being increasingly used in typological literature when analysing modality. The opposition of these categories is the basis of the mood system. Here, the marked member is “irrealis” – the indicator of emphasized non-factuality. Indication of epistemic and deontic modality has no special forms of mood – both epistemic and deontic systems use forms of indicative and subjunctive moods (“realis” and “irrealis”). Imperative mood belongs to “realis” system: it is opposed to indicative mood as the marked member standing for deontic (specifically – incentive) modality. Indicative mood is the unmarked member of the whole system of mood included in two different oppositions – with subjunctive mood according to “irrealis” criterion and with imperative mood according to the criterion of deontic modality.

• Complex sentences with subordinate clauses of time and negation in sermons of Old Lithuanian / Jūratė Pajėdienė. Contributions to morphology and syntax : proceedings of the Fourth Greifswald University Conference on Baltic Languages. Berlin: Logos Verlag, 2015. P. 249-271.
• Daiktavardinio junginio tyrimai / red. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 205 p.
• Daiktavardžio vardininkas ir įnagininkas finitiniuose askriptyviniuose "būti" sakiniuose / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 70, p. 9-24.
• Deontinio modalumo raiška Europos Sąjungos teisės aktų vertime į lietuvių kalbą / Žygimantas Pekūnas. Vertimo studijos. 2022, t. 15, p. 47-66.
• Epistemic modality in English and Lithuanian translations / Audronė Šolienė. Kalba ir kontekstai. 2007, t. 2, p. 90-102.
• Episteminio modalumo raiška : ekvivalentiškumo bruožai anglų ir lietuvių kalbose / Aurelija Usonienė. Darbai ir dienos. 2006, t. 45, p. 97-108.
• Eristinis argumentavimas politinėje reklamoje / Skirmantė Biržietienė, Eglė Gabrėnaitė. Žmogus ir žodis. 2018, 3, p. 74-82.
• Galia ir solidarumas mokytojų diskurse : modalinių žodžių vartojimas / Eglė Vaisėtaitė. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 158-163.
• Galimybė, tikimybė ir siekiamybė senatvės pensijų kaupimo fondų reklamose / Rasa Dobrižinskienė. Filologija. 2013, Nr. 18, p. 45-55.
• Gramatinių funkcijų tyrimai / Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas (red.). Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005. 200 p.
• Juoko raiškos semantika lietuviškuose XVI–XVII a. pamoksluose / Jūratė Pajėdienė. Inter-studia humanitatis. 2014, Nr. 16 p. 61-77.
• Modaliniai konektoriai mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstuose / Vida Česnulienė. Žmogus ir žodis. 2012, 1, p. 30-34.
• Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai "kažkada" ir "kada nors": reikšmės santykis ir vartosena / Jūratė Pajėdienė. Bendrinė kalba 2021, 94, 1 pdf (25 p.).
• Prijungiamieji laiko sakiniai su ribą nusakančiais jungiamaisiais žodžiais / Jūratė Pajėdienė. Lietuvių kalba. 2009, 3, 1 pdf (12 p.).
• Tariamosios nuosakos skaida : sinchroninės morfologijos problemos / Asta Balčiūnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2009, t. 61, p. 31-40.
• Tikrenybės, galimybė ir reikiamybės reikšmės ir jų raiškos būdai reklamos tekstuose / Regina Stankevičienė, Vidas Valskys. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 133-137.
• Über die Verben als Ausdrucksmittel der Modalität im Deutschen und Litauischen / Irena Marija Norkaitienė. Kalbotyra. 2005, t. 55 (3), p. 69-73.
• Zu Übersetzungsmöglichkeiten des Modalverbs "sollen" in evidentieller Lesart ins Litauische / Gražina Droessiger. Kalba ir kontekstai. 2012, t. 5, d. 1, p. 21-27.