LTTranzityvus veiksmažodis lietuvių kalbos gramatikoje yra apibrėžiamas tokiais kriterijais: 1) veiksmažodis prisijungia galininką, kurį neigiamose konstrukcijoje pakeičia kilmininkas; 2) prisijungiamas galininkas yra veiksmažodžio papildinys, o ne aplinkybė; 3) veiksmažodis vartojamas neveikiamosios rūšies konstrukcijose, kuriose galininkas pakeičiamas vardininku. Šie tranzityvumo kriterijai – linksnio, gramatinio statuso (tiesioginio papildinio) ir operacinis (pasyvinės konstrukcijos) – leidžia suformuoti prototipinį tranzityvinio veiksmažodžio apibrėžimą. Prototipinis apibrėžimo pobūdis leidžia apibrėžiamai kategorijai priskirti ir tokius narius, kurie nebūtinai atitinka visus apibrėžimo kriterijus. Tranzityvumą apibrėžiant prototipiškai tranzityviniais laikomi veiksmažodžiai, vartojami su tiesioginiu papildiniu. Tiesioginiai papildiniai apibrėžiami remiantis linksnio kriterijumi. Pasyvinė transformacija tiesioginius papildinius leidžia atskirti nuo panašias morfosintaksines savybes turinčių vietos ir laiko aplinkybių. Jei neveikiamosios konstrukcijos kriterijus laikomas prototipinio tiesioginio papildinio požymiu, tai jis savaime susiejamas ir su tranzityvumo sąvoka. Vardažodžiai, kurie pasyvinėse konstrukcijose negali užimti veiksnio pozicijos, bet atitinka kitus kriterijus, yra neprototipiniai tiesioginiai papildiniai, o juos prisijungiantys veiksmažodžiai gali neprisijungti tiesioginio papildinio, bet tenkinti pasyvinės transformacijos kriterijų – tokie veiksmažodžiai taip pat priklauso tranzityvumo periferijai.Reikšminiai žodžiai: Agentyvumas; Intranzityvinis veiksmažodis; Linksnis; Momentiškumas ir teliškumas; Pasyvinė konstrukcija; Platesnė tranzityvumo samprata; Poveikis objektui; Semantinės makrofunkcijos; Siauresnė tranzityvumo samprata; Tiesioginis papildinys; Tranzityviniai veiksmažodžiai; Tranzityvinis veiksmažodis; Tranzityvumas; Tranzityvumo kriterijai; Affectedness; Agency; Broad view of transitivity; Case marking criterion; Gramatical function criterion; Intransitive verb; Narrow view of transitivity; Operational criterion; Punctuality and telicity; Semantic macroroles; Transitive verb; Transitive verbs; Transitivity.
ENThe transitive verb in the grammar of the Lithuanian language is defined with the following criteria: 1) the verb adds the accusative case, which in negative constructions is replaced with the genitive case; 2) the added accusative case is the complement of the verb, and not its circumstance; 3) the verb is used in passive constructions, where the accusative case is replaced with the nominative case. These transitivity criteria allow forming a prototype definition of the transitive verb. The character of the prototype definition allows attributing to the defined category such members, which do not necessarily meet all the definition criteria. When the transitivity is defined prototypically, those verbs are considered as transitive, which are used with a direct complement. Direct compliments are defined based on the case criteria. Passive transformation allows distinguishing direct compliments from similar circumstances of time and place with similar morpho-syntactical characteristics. If the criterion of the passive construction is considered to be a sign of a prototype direct compliment, it is naturally related to the concept of transitivity. Nouns, which cannot occupy the position of the subject in passive constructions, but meet other criteria, are non-prototypical direct complements, and verbs complementing them may not add a direct compliment.