Žvilgsnis į vieno pogromo anatomiją tarpukario Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojamas žydų pogromas, įvykęs 1939 m. birželio 18-ąją Leipalingyje. Remiantis tuometinio Valstybės saugumo departamento kvotų valdininko J. Lembergo raportu, pogromas prasidėjo dėl incidento žydo Kraveco Pereso krautuvėje, kurio metu Prano Pilvelio ranka buvo sužeista su durų stiklu. Akimirksniu pasklidęs gandas, kad žydai žmogų peiliu pjaustė tapo akstinu tolesniems kiršinantiems poelgiams. Autorius neapsiriboja vien tokiu Leipalingyje įvykusio žydų pogromo paaiškinimu, o ieško šio įvykio gilesnių priežasčių. Straipsnyje daromas ekskursas į 1938 m., kada Vilniaus atgavimo klausimas nebeteko reikšmės, o Lietuvai teko priimti Lenkijos ultimatumą ir Klaipėdos krašto praradimo nuojauta tapo vis realesnė. Socialinės įtampos augimas ir valdžios legitimumo susvyravimas sustiprino etninį susitelkimą. Analizuojamos opozicijos savas . svetimas, krikščionys . judėjai. Autorius daro prielaidą, jog agresija prieš žydus buvo ilgalaikio nepasitenkinimo valdžia ir frustracijos išraiška.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių žydų santykiai, antisemitizmas, A.Smetonos režimas, liaudies religingumas, pogromas Leipalingyje, Katalikų bažnyčia, pavasarininkai, Šiauliai. kooperacija.

ENThe article provides an analysis of the Jews’ pogrom, which occurred on 18 June, 1939 in Leipalingis. According to the report by J. Lemberg, the investigator of the State Security Department, the pogrom started with the incident in the shop of the Jewish person Kravitz Peres, during which Pranas Pilvelis’s hand was injured with a piece of door glass. The instant rumour that Jews cut persons with knives was the urge for further actions. The author does not limit himself only to the said explanation of the Jews’ pogrom in Leipalingis, but also searches for deeper reasons for the said event and steps back to 1938, when the issue of regaining of Vilnius lost its meaning and Lithuania had to accept Poland’s ultimatum and the suspicion of loss of Klaipėda area became more and more real. The growth of social tension and the stagger of legitimacy of the authorities strengthened the ethnic cohesion. The concepts of “own”, “alien”, “Christian” and “Jew” are analyzed. The author makes the presumption that the aggression against Jews was the expression of a durable dissatisfaction with authorities.