Bioethics in a multicultural context : toward universal guidelines

LTŠiame straipsnyje nagrinėjamas bioetikos diskursas. Sveikatos apsaugoje pastaraisiais dešimtmečiais įsitvirtina daugiakultūriškumas. Medicinos etikai iššūkį metą įvairūs šiuolaikinio gyvenimo reiškiniai, tarp kurių – biomedicinos mokslai. Besiformuojančių etinių problemų sprendimas tapo svarbia bioetikos užduotimi. Tačiau bioetikos diskursas turi gana ribotas galimybes tapti tarptautine sistema, dedančia pagrindus universaliai etikai. Be ideologinių prieštarų ir metodinių neaiškumų bioetikos diskurse egzistuoja ir kitų trūkumų, kurie kelia ir kitą svarbią užduotį biomedicinai: plėtoti dialogą tarp skirtingų etninių ir kultūrinių grupių Vakarų civilizacijoje ir už jos ribų. Daugiakultūriškumas gali paskatinti universalių bioetikos standartų sukūrimą. Tokiu būdu daugiakultūriškumas gali suteikti impulsą universalių standartų apibrėžimui, ypač jei bus atsižvelgta į potencialų įvairių kultūrų įnašą į bendrų vertybių aruodą. Reglamentuotos žmogaus teisės gali tapti teisinių sprendimų pagrindu, padėsiančiu įtvirtinti biomedicinos mokslų sklaidą daugiakultūriniame šiuolaikinės visuomenės kontekste. Siekiant universalizuoti bioetiką, privalu pripažinti bendražmogiškas vertybes, tokias kaip žmogaus orumas, kuris yra žmogaus teisių pamatas. Visuotinės bioetikos ir žmogaus teisių deklaracijos taip pat yra svarbus indėlis į bioetikos problemų spendimą, kuris galėtų palengvinti ir išplėsti tarptautinį bioetikos diskursą.Reikšminiai žodžiai: Bioetika; Bioetikos diskursas; Etika; Kultūrinė įvairovė; Multikultūralizmas; Religinis pliuralizmas; Sekuliarizmas; Universalizmas; Žmogaus teisės; Žmogiškasis orumas; Bioethical discourse; Bioethics; Cultural diversity; Ethics; Human dignity; Human rights; Multiculturalism; Religious pluralism; Secularism; Universalism.

ENThe paper analyses the discourse of bioethics. Multiculturalism has been establishing in health care in recent decades. Medical ethics has been challenged by various phenomena of modern life, and the sciences of biomedicine are among them. The solution of forming ethical problems has become an important task of bioethics. However, the discourse of bioethics has rather limited possibilities to become an international system which could be the basis of universal ethics. Besides ideological conflicts and methodical uncertainties the discourse of bioethics also has other drawbacks that put another important task for biomedicine: developing a dialogue between different ethnic and cultural groups in and outside of Western civilisation. Multiculturalism may promote the development of universal standards of bioethics. Thus multiculturalism may give impetus for the definition of universal standards, in particular if account is taken of the potential contribution of various cultures to common values. Regulated human rights might become the basis for judicial decisions, which will help to establish the dissemination of the sciences of biomedicine in a multicultural context of modern society. In order to universalise bioethics, we must admit common human values such as human dignity which is the basis of human rights. Universal declarations of bioethics and human rights are also an important contribution to the solution of problems of bioethics, which could facilitate and widen the international discourse of bioethics.