The changing power of sociology and the social order

LTStraipsnyje aptariama ir nagrinėjama kintanti sociologijos galia ir socialinė tvarka. Šiuolaikinėje Lietuvoje sociologija tampa svarbus veiksnys, šalinantis civilizacinį ir socialinį atsilikimą. Socialinių mokslų koncepcijų ir sąvokų, integruotų naujų paradigmų ir požiūrių galia suteikia galimybę giliau suvokti, analizuoti, aiškinti pasaulį, socialinius ryšius. Atsirado didesnių galimybių reprezentuoti įvairius požiūrių taškus, sociologija gali būti pagrįsta įvairiomis metodologinėmis prieigomis: patriarchaline arba feministine, centrine arba marginaline, pozityvistine ar postmodernistine. Prieštaringų teorinių pozicijų arba skirtingų sociologinių metodų galios sklaida konstruojamas nuolatinis intelektinis diskursas. Žlugus šalyje priverstinio kolektyvizmo ideologijai, visuomenėje atsigauna modernaus individualizmo orientacijos, suteikiančios sąlygas sukaupti ir išplėsti asmenines žmogaus galias, o vėliau ir panaudoti jas kolektyviniams dariniams stiprinti. Mokslo bendruomenės kontaktai su įvairių Vakarų sociologijos šakų atstovais laidavo kokybinį ir kiekybinį disciplinos šuolį; tačiau kartais šį reiškinį galime suprasti ir kaip kišimąsi į nacionalinį mokslą (ir kultūrą), tam tikrą socialinių mokslų kolonizavimą, jų papildymą kitų visuomenių patirtį atspindinčiomis teorijomis. Tradicinių šaltinių saugumo izoliacija reiškia, kad asmuo yra pasiklydęs, kenčia nuo esamos būklės neatitikimų. Tokia situacija didina visuomenės dezintegraciją. Tai kelia sociologų diskusijas apie asmeninio ir kolektyvinio tapatumo formavimosi procesus.Reikšminiai žodžiai: Galia; Kultūra; Lietuvos sociologija; Mokslo raida; Reflektyvioji sociologija; Socialinė tvarka; Sociologija; Tapatumas; Vartojimas; Consumption; Culture; Development of science; Identity; Lithuania; Lithuanian sociology; Power; Reflexive sociology; Social order; Sociology.

ENThe article discusses and analyses changing power of sociology and social order. Sociology in modern Lithuania becomes an important factor eradicating civilizational and social backwardness. The power of concepts and notions of social sciences, of integrated new paradigms and approaches enables the deeper perception, analysis, interpretation of the world, social relations. More possibilities to represent various points of view appeared, sociology can be based on various methodological approaches: patriarchal or feminist, central or marginal, positive or postmodern. The constant intellectual discourse is constructed through dissemination of power of conflicting theoretical positions or different sociological methods. With the collapse of ideology of forced collectivism in the country, modern individualism orientations recover in the society providing conditions for accumulation and expansion of personal human powers, and later – for their use to strengthen collective derivatives. Contacts of the scientific community with representatives of various branches of Western sociology guaranteed a qualitative and quantitative leap in the discipline; however, sometimes this phenomenon can also be understood as interference in the national education (and culture), a kind of colonization of social sciences, addition of theories reflecting experience of other societies to them. Security isolation of traditional sources means that a person is disoriented, suffering from discrepancies of the current state. Such situation increases disintegration of the society. This raises discussions of sociologists about personal and collective identity formation processes.

• Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės / Antanas Čiužas, Valentina Ratkevičienė, Petras Stankevičius, Anelė Vosyliūtė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 240 p.
• Lietuvos socialinė struktūra / A. V. Matulionis, V. Kasparavičienė, E. Kocai, E. Krukauskienė, D. Liutikas, G . Maniukaitė, A. Novelskaitė, I. Trinkūnienė, A. Vosyliūtė, V. Žilinskaitė. Vilnius : Firidus, 2005. 144 p.
• Varguomenė: gyvensena ir vertybės / Anelė Vosyliūtė, Vida Kasperavičienė, Gražina Maniukaitė, Elena Kocai. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2004. 123 p.