Varieties of national and state consciousness : the anatomy of divergence

LTSocialinis pasaulis transformuojasi, keisdamas savo pagrindinius modelius, jų veikimo būdus ir sąveikos formas, – kuria naują žmogaus mentaliteto ir elgsenos kontekstą. Tai veikia būdus, kaip žmonės skaito didžiuosius istorijos naratyvus (metapasakojimus), kaip teoriškai grindžiama pasaulio ir kultūros sistema. Globalizacija keičia tautų ir nacionalinių valstybių vaidmenį, riboja suverenitetą. Kyla poreikis kurti viršnacionalines ar viršvalstybines struktūras ir institucijas, apibrėžti jų funkcijas. Tokį poreikį pirmiausia skatina grynai pragmatiniai ekonominiai, politiniai, ekologiniai, komunikaciniai ir kiti interesai. Šitai sudaro palankias sąlygas globalios kultūros įsitvirtinimui, kuri išsivaduoja iš nacionalinių kultūrų gniaužtų ir nacionalinių apribojimų. Tačiau tokioje kultūroje taip pat yra mažiau moralinių įsipareigojimų, dvasinių vertybių, kurios apibrėžė ir reguliavo žmonių elgesį, suteikė jam aiškesnę, prasmingesnę kryptį, siejančią praeitį su dabartimi. Griūna pasparos, kuris stiprino žmogaus prisirišimą prie savo gimtinės, tėviškės. Tyrimas atskleidžia, kad lietuvių tautos tęstinumas, jos prasmingas buvimas, valstybės integralumas ir stabilumas priklauso nuo to, kaip bus puoselėjama istorinė kultūros atmintis, kaip bus stiprinama piliečių tautinė sąmonė, vyriausybinės ir privačios institucijos. Lietuvių tautos ir valstybės vieta Europos Sąjungoje didžia dalimi priklausys nuo to, kaip bus išspręstos dabarties prieštaros. Subalansuotos plėtros vizija, kuri puoselėja žmogaus ir tautos dvasią, iki šiol išlieka gyvybinga.Reikšminiai žodžiai: Divergencija; Europinė intergracija; Globalizacija; Intelektas; Istorinė atmintis; Modernizacija; Nacionalinė savivoka; Pilietinė savimonė; Sociokultūriniai prieštaravimai; Sociopolitinė organizacija; Tautinė savimonė; Tautiškumas; Valstybingumas; Valstybės savivoka; Divergence; European integration; Globalisation; Globalization; Historical memory; Mentality; Modernization; National consciousness; Nationality; Socio-cultural contradictions; Sociopolitical organization; State consciousness; Statehood.

ENThe social world is transforming itself, changing its main models, their modes of operation and forms of interaction, – it is creating a new context of human mentality and behaviour. This affects ways of people reading grand historical narratives (metanarratives) and of theoretically substantiating the system of the world and culture. Globalisation alters the role of nations and national states, and limits sovereignty. The need arises to establish supranational structures and institutions, and to define their functions. Such need is, first and foremost, encouraged by purely pragmatic economic, political, ecological, communication and other interests. This creates favourable conditions for firm establishment of the global culture which struggles free from the grip of national cultures and national restrictions. Such a culture, however, also has fewer moral obligations and spiritual values which defined and regulated human behaviour and gave it a clearer and more meaningful direction linking the past with the present. Props are collapsing that strengthened a person’s attachment to his/her homeland or home. Research reveals that the continuity of the Lithuanian nation, its meaningful existence, the state’s integrity and stability depend on how the culture’s historical memory will be fostered and how citizens’ national consciousness, governmental and private institutions will be strengthened. The place of the Lithuanian nation and state in the European Union will largely depend on how present disagreements will be settled. The vision of sustainable development which nurtures a person’s and the nation’s spirit has remained viable so far.

• Europa ir mes / redaktorių kolegija. Vilnius : Gervelė, 2001. 267 p.
• Tautinė savivoka / Romualdas Grigas. Vilnius : Rosma, 2001. 291 p.