Cultural diversity, social transformations and geopolitical ambitions: the Lithuanian experience

LTStovėdami ant naujo tūkstantmečio ir globalių informacinių technologijų amžiaus slenksčio, esame daugybės naujų problemų liudininkai. Šiandien lygiagrečiai su politiniais, socialiniais ir finansiniais globalizacijos pokyčiais vyksta priešingi – lokalizacijos – procesai. Straipsnyje siekiama į šiuos procesus pažvelgti remiantis istorine Baltijos valstybių patirtimi. Pirma aptariamos istorinės kultūros sąveikų ir socialinių pokyčių šiose valstybėse prielaidos, akcentuojamas Rusijos vaidmuo regione. Tarpukaris pristatomas kaip didžiųjų galių geopolitinių žaidimų laikotarpis, toliau aptariamas mokslo ir švietimo politikos veiksnys sovietinio režimo metais. Teigiama, jog paskutinę XX a. dekadą Baltijos šalys patyrė didžiulių permainų, tuo metu pasireiškė dvi tendencijos, kiekviena turinti savų ydų, – globalizacija ir lokalizacija. Straipsnyje bandoma ieškoti vidurio kelio tarp globalumo ir lokalumo, kuris leistų mažosios valstybės visuomenei išsaugoti savitumą, bet taip pat tapti lygiaverte partnere globaliose sąjungose. Intelektualinio potencialo, informacinių ir aukštųjų technologijų bei mokslo, tyrimų ir švietimo institucijų plėtra, taip pat glaudesnis Baltijos šalių bendradarbiavimas pristatomi kaip strateginiai politikos prioritetai. Perėjimas iš sovietinio režimo į demokratinę tvarką, rinkos ekonomiką ir informacinę visuomenę laikomas rimtu iššūkiu valstybei, tačiau taip pat nauja intelektualinės ir mokslo veiklos plėtros galimybe. Vietoje posūkio į Vakarus autorius siūlo Europos integracijos kontekste atsigręžti į regioninį unikalumą ir baltiškąjį tapatumą.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Baltijos šalys (Baltic states); Civilizacija; Geopolitika; Globalizacija; Integracija; Kultūrinės interakcijos; Kultūros įvairovė; Lietuvos tapatybė; Lokalizacija; Mokslas ir švietimas totalitarizme; Socialiniai pokyčiai; Tarybiniai metai; Baltic states; Civilization; Cultural diversity; Cultural interactions; Geopolitics; Globalization; Identity of Lithuania; Integration; Lithuania; Localization; Science and education under totalitarism; Social change; Soviet times.

ENStanding on the threshold of a new millennium and the age of global information technologies, we witness many new problems. Nowadays in parallel with political, social and financial changes of globalization, the opposite localization processes are taking place. This article aims to assess these processes based on historical experience of Baltic states. Firstly, premises to the interaction of historic culture and social changes in these countries are discussed and the role of Russia is emphasized. The inter-war period is presented as the period of geopolitical games between the major powers, the aspect of science and education during the Soviet regime is further discussed. It is suggested, that Baltic states suffered major changes in the last decade of XX century and two, both defective, tendencies of globalization and localization took place. This article attempts to find the middle path between the globalism and locality, which enabled the society of a small country to maintain its character and at the same time to become an equal partner in global alliances. The development of intellectual potential, information and high technologies, research and educational institutions, as well as the closer cooperation of Baltic states are presented as strategic priorities in politics. Even though the transition from Soviet regime to democracy, market economy and information society is considered to be a major challenge to a country, it is also regarded as a new possibility for intellectual and scientific development. Instead of turning to the West, the author advises reverting to the regional uniqueness and Baltic identity in the context of European integration.