Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio : antisemitizmo Lietuvoje raida

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio: antisemitizmo Lietuvoje raida
Alternative Title:
Lithuanians and Jews from the end of the 19th century until June 1941: the evolution of anti-Semitism in Lithuania
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005.
Pages:
322 p
Contents:
Įvadas — XIX a. pabaiga - XX a. pradžia — Lietuvių kaimynai žydai — Verslo konkurentai — Po 1905 m. revoliucijos — „Aukso amžius“ - žydų autonomija nepriklausomoje Lietuvoje (1919-1926 m.) — Žydai ir Lietuvos valstybės idėja — Asmeninė žydų autonomija — Žydai - Lietuvos valstybės kūrimo dalyviai — Autonomijos panaikinimas — Antisemitizmo raiška šalyje — Žydai Lietuvos Respublikoje 1927-1940 m. — Skaičius ir sudėtis — Žydų padėtis. Valdžios politika — Padėties vertinimai — Bendrieji valdžios politikos bruožai — Bandymai atkurti žydų institucijas — Smurto prieš žydus netoleravimas — Pilietinė diskriminacija. Valdžios kadrų politika — Žydų stūmimas iš verslų — Kultūrinė autonomija — Žydai - Lietuvos Respublikos piliečiai — Integravimasis į šalies gyvenimą — „Žydiškiausi“ žydai — Lietuvos patriotai — Žydai ir Lietuvos komunistų partija — Antisemitizmo stiprėjimas 4-ajame dešimtmetyje — Antisemitizmo ypatumai Lietuvoje — Antisemitizmo stiprėjimo priežastys — Radikaliųjų politinių jėgų stiprėjimas — Žydų įvaizdis masinėje lietuvių sąmonėje — Lietuvių verslininkų sąjunga ir verslų „atlietuvinimo“ sąjūdis — 1934-1936 m. antižydiški ekscesai Žemaitijoje — Antisemitizmo banga 1938-1939 m. — Tautininkiškosios visuomenės požiūris į „žydų klausimą“ — „Žydų klausimas“ ir katalikiškoji visuomenė — Kairiųjų ir liberaliųjų jėgų požiūris į žydus — Lietuvių inteligentija ir žydai — Studentijos ir moksleivijos požiūris į žydus — Kaimiečių požiūris į žydus — Lietuviai ir žydai SSRS okupacijos išvakarėse — Lietuvių ir žydų santykių krizė SSRS okupacijos metais (1940-1941) — Žydų kaltės Lietuvai mitas — Žydai ir sovietų valdžia — Lietuvių aktyvistų frontas ir žydai — Atpirkimo ožys —Pabaiga — Summary — Asmenvardžių rodyklė.
Summary / Abstract:

LTMonografijoje, remiantis juridiniais aktais, statistikos duomenimis, archyvine medžiaga, periodine spauda ir tyrinėtojų darbais, analizuojami lietuvių ir žydų santykiai bei antisemitizmo raida atskirais Lietuvos istorijos laikotarpiais: tautinio atgimimo metais (XIX a. pab. - 1914 m.), Lietuvos valstybės kūrimo ir demokratijos įtvirtinimo (1917 - 1926 m.), autoritarino Antano Smetonos rėžimo (1927 – 1940 m.) ir pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940–1941 m.). Lietuvių santykiai su žydais keitėsi drauge su ekonominių, socialinių ir politinių procesų raida. XIX a. priešiškumas žydams buvo grindžiamas religiniais motyvais, kurių pagrindu žydų amoralumas buvo priešpastatomas lietuvių dorybingumui. Nepaisant to žydų bendruomenė parėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą bei aktyviai dalyvavo kuriant valstybines institucijas. Tarsi atsidėkojant už tokią žydų poziciją jiems buvo suteikta autonomija, kuri egzistavo iki 1926 m. Šis laikotarpis pačių žydų vadinamas „aukso amžiumi“, nors lietuvių-žydų santykius tuo metu taip pat lydėjo tam tikra įtampa. Pasirinktas tautinės valstybės modelis bei augantis nacionalizmas lėmė, kad žydai vertinti kaip antrarūšiai piliečiai, nors buvo lojaliausia tautinė mažuma. Nuosaikūs nacionalistai (smetoninkai) buvo linkę toleruoti žydus, tuo tarpu radikalus sparnas laikėsi nuostatos „Lietuva lietuviams“. Sovietų okupacija pagimdė naują žydo vaizdinį, paremtą jau nebe religiniais, o politiniais motyvais – žydas nepriklausomybės duobkasys.Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas; Antijudaizmas; Žemės ūkis; Miestai; Moralumas; Katalikybė; Prietarai; Rinkimai; Bendradarbiavimas; Ritualinė žmogžudystė; Karas; Valstybingumas; Autonomija; Nacionalizmas; Lietuvos krikščionių demokratų partija; Kalba; Perversmas; Smurtas; Ugdymo sistema; Integracija; Komunistų partija; Žydų klausimas; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Vokietija (Germany); Lietuvos aktyvistų frontas (LAF).

ENThis monograph draws on legal acts, statistical data, archive materials, the contemporary press, and bodies of research to examine Lithuanian-Jewish relations and the evolution of anti-Semitism in different periods of Lithuanian history: the period of national reawakening (from the end of the 19th century to 1914), the establishment of the Lithuanian state and democracy (1917-1926), the authoritarian Smetona regime (1927-1940) and the first years of the Soviet occupation (1940-1941). Lithuanian-Jewish relations changed in the process of economic, social and political development. In the 19th century opposition to the Jews was based on religious motives which used Jewish amorality was detrimental to Lithuanian honour. Despite this, the Jewish society supported Lithuania’s restoration of independence and took active part in establishing state institutions. By way of thanks for this help, the Jews were granted autonomy, which lasted until 1926. The Jews themselves refer to this as their ‘Golden Age’ though there was increasing tension in the Lithuanian-Jewish relations at that time. The model chosen for the nation state and the growing nationalism meant that Jews were regarded as second-class citizens, even though they had been the most loyal of the minority groups. Moderate nationalists (the Smetonians) were tolerant of the Jews but radical wings of the time claimed ‘Lithuania for Lithuanians’. During the Soviet occupation a new image of the Jews emerged which was based on political rather than religious motives – Jews were the grave-diggers of independence.

ISBN:
9955200405
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3004
Updated:
2020-12-03 20:22:59
Metrics:
Views: 283    Downloads: 4
Export: