Lietuvos viešojo valdymo reformų retorika

LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvoje beveik visiškai netyrinėta tema - viešojo valdymo reformų diskurso retorika. Akcentuojama, kad XX a. devintajame dešimtmetyje į ekonomikos, vadybos ir administravimo teoriją bei praktiką ėmė skverbtis postmodernizmo idėjos apie žinių kūrimą ir taikymą, remiantis ne objektyvios tiesos paieška, bet alternatyvių realybių kūrimu ir jų interpretacija. Tiek racionalusis, tiek riboto racionalumo modeliai buvo įvardyti kaip vadybos anachronizmas, o vietoje jų siūlomas naujas požiūris - realybės interpretacija, t. y. naujų, alternatyvių paradigmų, tarp jų naujosios viešosios vadybos (NVV), kūrimas. Pastaraisiais metais NVV dažnai kritikuojama dėl menko moksliškumo ir konceptualumo stokos, tačiau beveik niekas neatkreipė dėmesio, kad postmodernios vadybos požiūriu NVV, kaip tam tikro reformų tipo propagandinės retorikos atvejis, buvo gana sėkmingas. Šio straipsnio tikslas - atskleisti, kaip viešojo valdymo diskurse naudojamos retorikos priemonės, siekiant įtikinti visuomenę apie viešojo valdymo reformų būtinumą ir planuojamų veiksmų pagrįstumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viešojo valdymo reforma; Retorika; Propaganda; Mitas; Public management reform; Rhetoric; Propaganda; Myth.

ENThis paper makes an attempt to show the New Public Management in the light of rhetorical managerial activities. From this perspective, the New Public Management is neither a scientific school nor a normative theory. It is a system of "myths" based on two main narratives: the struggle between the good (public sector reformers) and the evil (bureaucrats) and the theft of fire by Prometheus (modernisation of public sector). New Public Management myths are communicated by employing rhetorical tools, such as comparisons, metaphors, synecdoches, hyperboles. Furthermore, the paper argues that the rhetoric of public management reforms aims to form understanding and opinion of the masses about what are "the real problems of our society", and what are the best ways to solve these problems. In other words, it is propaganda - rational, purposeful and institutionalised persuasion to manipulate, mobilise and govern citizens. By employing new rhetoric, propaganda creates predispositions, which are pre-reflexive tendencies to believe about certain social-economic phenomena. Based on the Knowledge Economy Forum case, the paper shows how knowledge economy predispositions are created and employed as a "platform" for other projects, such as the "Sunrise Valley" technology park and Vilnius-Kaunas "bipolar metropolis". [From the publication]