LTStraipsnyje apžvelgiami grupiniai kapai Žiemgaloje, aiškinama jų prigimtis, aptariami jų bendrumai ir skirtumai lyginant su kaimyninėse aukštaičių ir žemaičių gentyse randamais grupiniais kapais. Lyginamajai analizei pasirinktos kaimyninės žemaičių ir aukštaičių bendruomenės dėl dviejų priežasčių – šiose bendruomenėse egzistavo panašus laidojimo būdas, t. y. plokštiniai kapai, ir vyravo inhumacija, taigi šios bendruomenės yra artimiausi kaimynai tiek geografine, tiek ir kultūros prasme. Žiemgaloje, kaip ir kitose baltų gentyse, kur paplitę plokštiniai kapinynai, vyrauja individualūs kapai. Tik išskirtiniais atvejais vienoje duobėje laidojami 2, 3, 4 ir daugiau mirusiųjų. Tokių kapų atsiradimas sietinas su nelaimingais atsitikimais ir, kaip rodo atlikti tyrimai, – su kariniais konfliktais. Pastebėta, kad grupiniuose kapuose, nepaisant lyties ar amžiaus skirtumo tarp mirusiųjų, laidojama arba orientuojant mirusiuosius galvomis j vieną pusę, arba į priešingas. Atlikus išsamesnę tų kapų analizę, galima daryti prielaidą, kad į vieną pusę guldomi tik šeimos nariai. Jeigu laidojami kartu žuvę bendruomenės nariai, bet ne šeimos nariai, jie guldomi galvomis į priešingas puses. Žiemgala nei grupinių kapų skaičiumi, nei jų įranga, nei laidojimo tradicija nesiskiria nuo savo kaimynų žemaičių ir aukštaičių. Grupiniai kapai su 6 ir 7 individais, datuojami VIII—IX a, aptikti Čunkanų-Drengerų ir Dvareliškių-Kriukų kapinynuose, rodo buvus karinių konfliktų.Reikšminiai žodžiai: Geležies amžius; Grupiniai kapai; Grupinis kapas; Kapų orientacija; Laidojimo kryptis; Laidosena; V-XII amžius; Šeima, konfliktai; Šeimos nariai; Žiemgala; Žiemgaliai; 5th-12th centuries; Burial rites; Burying direction; Collective Graves; Collective grave; Conflicts; Family; Family members; Grave Orientation; Iron Age; Semigallia; Semigallians.
ENThe article describes collective graves in Semigallia (5th-12th centuries). As in other Baltic tribes, where flat burial is common, individual graves prevailed. The most part of them are graves in which two dead people were buried; in two graves three dead people were buried and in two graves 6 and 7 dead people - victims of a military conflict - were buried. It can be mentioned that such graves of the 17th and 18th centuries were also found. The article also describes the custom of orientation of the dead. It was noticed that in some graves the dead were oriented in the same direction and in other graves they were oriented in the opposite direction. After more exhaustive explanation it can be presumed that only the members of the family were laid down in the same direction. If members of the same community were buried together, they were laid down with their heads in the opposite direction. Semigallian customs of burying and the number of collective graves do not differ from their neighbours - aukštaičiai (highlanders) and žemaičiai (lowlanders). Collective graves of the 8th and 9th centuries show that military conflicts were common and that they are connected with intertribal fights and Viking expansion to the eastern lands of the Baltic Sea. [From the publication]