Akmens mūras Lietuvos šventovėse

LTKrikščionių šventovių statyba etnografinės Lietuvos teritorijoje apima ilgą ir sudėtingą raidos kelią nuo Mindaugo laikų koplyčių iki šiuolaikinių naujausiomis technologijomis sukurtų bažnyčių. Per tą laiką kito architektūros stiliai, meninės formos, konstrukcijos. Meno istorikai tyrinėjo jų stilistinę kaitą, aptarė daugelio šventovių meno vertybes, tačiau mažai gilinosi į mūro architektūros medžiagiškumo pokyčius ir jų priežastis. Akmens mūras Lietuvos bažnyčių architektūroje nebuvo vyraujanti medžiaga. Laikui bėgant, dėsningai keitėsi jo technologinės ypatybės, sandara, taip pat ir estetinė samprata. Pilyse vyravusią natūralią akmens faktūrą ir medžiagiškumą jau gotikinių bažnyčių statybose pakeitė plytų dekoras, o dar vėliau – tinkas. Renesanso ir baroko architektūros fasaduose natūralaus akmens mūro beveik neliko. Vis dėlto Lietuvoje nerasta liaudies architektūros akmens mūro pavyzdžių, senesnių kaip XIX a. Tiktai XIX a., skatinant Vilniaus universiteto profesoriams akmens mūras ėmė plisti bažnyčių ir kitų trobesių statybose. Savitumo ir liaudiško dekoratyvumo bruožų jiems suteikė mūro meistrai, įgyvendinantys profesionalius projektus. Straipsnyje nagrinėjami akmens mūro ypatumai Lietuvos bažnyčių architektūroje nuo seniausių laikų iki Pirmojo pasaulinio karo, atskleidžiami akmens panaudojimo savitumai įvairiais stilistiniais laikotarpiais, estetiniai bruožai, paruošimo statyboms būdai, aptariamos atvežtinės medžiagos. Ieškant duomenų apie akmens paruošimą ir naudojimą statyboms, tyrinėti rankraščiai ir senieji traktatai, atlikti Lietuvos bažnyčių natūros tyrimai.Reikšminiai žodžiai: Akmens mūras; Bažnyčia; Bažnyčios; Lauko rieduliai; Boulders; Church; Lithuania; Stone masonry.

ENConstruction of Christian sanctuaries in the territory of ethnographic Lithuanian covers a long and complicated path of development from chapels of Mindaugas times to modern churches created using latest technologies. Architectural styles, art forms, design were changing over that time. Art historians were researching their stylistic change, discussing values of art of many sanctuaries, however, they did not study in depth changes in the materiality of brick architecture and their causes. Stone masonry was not the predominant material in architecture of Lithuanian churches. Its technological properties, structure as well as aesthetic concept were consistently changing over time. The natural stone texture and materiality which had been prevailing in castles were already changed in construction of Gothic churches by brick decor, and later – by plaster. Natural stone masonry almost disappeared from facades of Renaissance and Baroque architecture. However, examples of stone masonry of folk architecture older than the 19th c. have not been found in Lithuania. Stone masonry began to spread in construction of churches and other buildings only in the 19th c. after the encouragement of professors of Vilnius University. Features of originality and folk decoration were added to them by masonry craftsmen implementing professional projects. The article analyses characteristics of stone masonry in architecture of Lithuanian churches from ancient times to World War I, reveals peculiarities of using stone during various stylistic periods, its aesthetic features, techniques of preparation for construction, discusses imported materials. Manuscripts and old treatises were examined, Lithuanian churches were researched in-situ while looking for data on the preparation and use of stone for construction.