The Institutional roots of anticorruption policies : comparing the three Baltic States

LTIdėja steigti nepriklausomas antikorupcines agentūras tarptautinėje darbotvarkėje atsirado paskutiniajame XX a. dešimtmetyje ir nuo tada tapo intensyvių diskusijų objektu. Ši idėja sulaukė prieštaringų vertinimų ir Baltijos valstybėse. Pristatomame straipsnyje klausiama, kodėl trijose Baltijos valstybėse nusistovėjo skirtingi požiūriai į antikorupcinių agentūrų formavimą, bei lyginama antikorupcinių strategijų ir atitinkamų institucinių sistemų raida šiose valstybėse. Analizės centre atsiduria klausimas, kaip nacionalinių politinių sistemų ypatumai, korupcijos suvokimas visuomenėje bei išorinis spaudimas valstybių vidaus struktūroms paveikė pradinius institucinius sprendimus ir pasirinkimus kuriant antikorupcines sistemas trijose Baltijos šalyse. Straipsnyje prieinama išvados, kad visose trijose analizuotose valstybėse antikorupcinės politikos rezultatai yra pakankamai panašūs nepaisant gana skirtingų pasirinkimų pradiniame reformų etape. Pirmiausia straipsnyje nagrinėjamas tarptautinis antikorupcinių agentūrų kūrimą grindžiantis diskursas bei pasaulinė antikorupcinių strategijų raida. Antra, pristatomi trijų Baltijos valstybių antikorupcinės politikos kursai, aptariami formalūs ir neformalūs antikorupcinių programų aspektai bei jų perspektyvos. Trečia, analizuojama, kaip antikorupcinių sistemų kūrimo skirtumus trijose Baltijos valstybėse galėjo lemti trys veiksniai: antikorupcinių agentūrų ir vidaus politinės sistemos suderinamumas, šalyje įsigalėjęs korupcijos suvokimas ir viešojo diskurso ypatumai bei išorės įtaka valstybės vidaus politikai.Reikšminiai žodžiai: Anti-korupcinės agentūros; Antikorupcinė politika; Baltijos šalys (Baltic states); Estija (Estonia); Latvija (Latvia); Tarptautinis korupcijos diskursas; Anti-corruption agencies; Anticorruption policies; Baltic States; International discourse on corruption; Latvia; Lithuania.

ENThe idea to establish Independent Anti-Corruption Agencies (IACAs) first appeared on the international agenda in the late 1990s, and has since become a powerful subject for discourse. Responses to this idea have varied among the Baltic states. We ask why and compare the development of Baltic strategies and institutions. Our discussion focuses on how national political systems, perceptions of and discourse surrounding corruption, and external pressures on domestic structures have influenced the initial institutional choice. The resulting policies look very much alike, despite their differing points of departure. [text from author]