Dilemmas in private

LTVyrų ir moterų tarpusavio santykiai yra suprantami kaip dichotominiai vieši ir privatūs santykiai. Kas priskiriama viešajai ir privačiajai sričiai, yra nulemta ideologinių požiūrių, kurios taip pat lemia tokias konstrukcijas kaip vyriška ir moteriška veiklos sritis, vyriškumo ir moteriškumo vaizdiniai ir kita. Posovietiniu laikotarpiu vykę socialiniai pokyčiai lėmė ir lyčių bei šeimos sampratos pokyčius. Demokratinėje visuomenėje lyčių natūralizavimo ir šeimos „privatizavimo“ procesai įtakoja lyčių santykius, šeimos gyvenimą, smurtą, nukreiptą prieš moteris. Straipsnyje analizuojant lyčių natūralizacijos ir diferenciacijos procesus, viešumo ir privatumo ribų nustatymo klausimus, yra atskleidžiama jų įtaka posovietinio laikotarpio lyčių santykių ir susijusių sričių pokyčiams, ypatingai smurtui prieš moteris. Konstatuojama, jog sovietiniu laikotarpiu šeimos ir lyčių santykiai buvo pakankamai uždari, o smurto prieš moteris atvejai buvo griežtai paslėpti po privatumo ir slaptumo siena. Šiandieninėje visuomenėje yra pastebima tendencija, jog didesnė socialinė vertė yra priskiriama tam, kas vadinama viešąja sritimi, bei vyriškumo pasireiškimui. Tai sukelia sunkumų moterims įgyti pripažinimą ir vertinimą visuomenėje. Pastebima, kad moterys linksta suteikti sau vertę tapatindamosi su šeimos motina, tuo pačiu priimdamos paternalistinį santykių modelį. Teigiama, jog privatumo idealizavimas gali lemti lyties pagrindu atsirandantį smurtą.Reikšminiai žodžiai: Lytis; Moteris; Posovietinė šeima; Smurtas lyties atžvilgiu; Smurtas prieš moteris; Viešoji ir privati sfera; Gender; Gender-based violence; Lithuania; Post-soviet family; Public and private sphere; Violence agains women; Women, Lithunia.

ENRelations between women and men have long been ordered around the public/private dichotomy as the basic arrangement of social existence. Public and private are ideologically determined as well as socially constructed categories reflected in the activities ascribed to women and men, images of femininity and masculinity, gender relationships and the existing normative order. Post-Soviet transformations in Lithuania brought with them shifts in the private/public dichotomy, as well as in gender identities and representations through which the Soviet gender regime was constituted. The way gender was organized under socialism figures importantly in all aspects of family interaction and organization during the last decade of democratization. The way gender equality was legislated served to reinforce the significance of gender difference even while ostensibly undermining it. The discussion of the retraditionalization process, including gender naturalization and family "privatization", discloses its implications for gender relations, family life, and gender-based violence within it. [text from author]