Grabież kościelnych dóbr kultury na pograniczu polsko-litewsko-białoruskim (od najazdu moskiewskiego 1654 r. do zakończenia II wojny światowej)

LTStraipsnyje aptariamas bažnytinių vertybių grobstymas karų metu Lenkijos teritorijoje nuo 1654 m. iki II Pasaulinio karo pabaigos. Dėl katalikybės ir stačiatikybės priešiškumo sakralinių vertybių naikinimas bei grobstymas karų metu buvo plačiai paplitęs. Straipsnyje pateikiami faktai apie Lenkijos pasienio su Lietuva ir Baltarusija regione vykusių karų metu patirtus kultūrinius nuostolius. Didžiausi jų buvo per 1654 m. karą su Rusija, kai grobstymais pasižymėjo ne tik priešo, bet ir sava kariuomenė. Didelius nuostolius katalikų bažnyčios, vienuolynai ir klebonijos patyrė malšinant 1794, 1831 ir 1864 metų sukilimus, nes rėmė sukilėlius. 1914 m. prasidėjusi lenkų gyventojų evakuacija iš Rusijos bei Austrijos taip pat paskatino sakralinių vertybių naikinimą. II Pasaulinio karo metais Lenkijos muziejus, teatrus, bažnyčias nusiaubė naciai ir NKVD „kultūros batalionas“. Straipsnyje aptariamos pastangos įtraukti kultūros vertybių grąžinimo sąlygas į taikos sutartis ir jų rezultatai. Lenkų veikėjai stengėsi rinkti informaciją apie Rusijoje atsidūrusius archyvus, muziejų, teatrų, Katalikų Bažnyčios vertybes. Jas registruojant ypač daug nuveikė 1908 m. Peterburge įsteigta Senovės paminklų globos draugija, turėjusi skyrius daugelyje miestų. Aptariama Lenkijos Respublikos valstybinių įstaigų veikla gelbstint Rusijos, Austrijos, Prūsijos teritorijoje likusias vertybes tarpukariu.Reikšminiai žodžiai: 1654 m. karas su Rusija; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Archyvas; Bažnytinis paveldas; Bažnytinės vertybės; Bažnyčios turtas; Biblioteka; Caras; Karo grobis; Konfiskavimas; Kremlius; Kultūros paveldas; Kultūros vertybių paieška; Kultūros vertybės; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Rusijos imperatorius; Rygos taika; Trofėjus; Ukraina (Ukraine); Maskvos okupacija, 1655 (Pirmoji Vilniaus okupacija); Archives; Byelorussia; Church heritage; Confiscation; Cultural heritage; Cultural values; Culture heritage; Emperor of Russia; Kremlin; Lithuania; Occupation of Vilnius in 1655; Peace of Riga; Polish–Lithuanian Commonwealth; Search for cultural values; Treasure of the Church; Trophy; Tsar; War booty library; War with Russia in 1654; Baltarusija (Belarus).

ENThe article discusses the plunder of church valuables in times of war in Poland from 1654 to the end of WWII. Because of the opposition between the Catholic and the Orthodox church, the devastation and plunder of sacral valuables were widely spread in times of war. The article presents the facts about the cultural losses incurred during the wars in the region of Belarus and on the Lithuanian and Polish borders. The majority of the losses were incurred during the war with Russia in 1654. Catholic churches, monasteries and presbyteries incurred huge losses when supressing the uprisings of 1794, 1831 and 1864, since they supported the rebels. The evacuation of Polish residents from Russia and Austria launched in 1914 also encouraged the devastation of sacral valuables. During WWII, Polish museums, theatres, and churches were devastated by the Nazi and the NKVD. The article discusses the efforts to include provisions on the return of cultural valuables into peace treaties and the results of these efforts. Polish figures tried to gather information about valuables of archives, museums, theatres and the Catholic church, which ended up in Russia. When registering them, the Society of Old Monuments Fosterers established in Saint Petersburg in 1908 contributed a lot. The activities of state institutions of the Republic of Poland when saving valuables left in the territories of Russia, Austria and Prussia in the interwar period are also discussed.