Sapiegų rūmų ansamblio Vilniaus Antakalnyje struktūra inventoriuose ir 2010 m.

LTSapiegų rūmų ir parko ansamblis Vilniuje – vienintelis baroko laikotarpio rūmų ir parko ansamblis, išlaikęs didžiąją dalį ansamblio architektūros komponentų, nedaug vėlesniais statiniais pažeistą rūmų kiemo ir parko teritoriją. Mūsų dienas pasiekė didžioji dalis svarbiausių šio ansamblio komponentų – parką ir rūmų kiemą ribojusios sienos ar jų liekanos, abeji vartai ansamblio kompozicijos išilginėje ašyje, dar įžiūrimas parko išplanavimas. Į rūmų kiemą buvo įvažiuojama per iki šiol tebestovinčius vartus iš Leono Sapiegos gatvės. Su rūmais susiję fragmentai iš visų inventorių publikuoti 2009 m., atkurti ir grafiškai pavaizduoti inventorių sudarytojų maršrutai rūmuose. Dabar publikuojami anksčiau neskelbti kitų ansamblio statinių architektūrą apibūdinantys fragmentai iš tų pačių Sapiegų rūmų ir parko ansamblio inventorių. Kartu bandoma pažiūrėti į ansamblį ir jo statinius šiandien, palyginti su tuo, ką užfiksavo inventorių sudarytojai. Per 200 metų pasikeitė parko želdinių architektūra, nugriauti ūkinio kiemo pastatai, dalis parko sienų, tačiau labiausiai pasikeitė ansamblio apylinkės – miškus pakeitė užstatyti kvartalai, vizualinį parko ryšį su bažnyčia nutraukė XIX a. pabaigoje pastatytas ligoninės pastatas. Čia publikuojami ansamblio statinių aprašymai 1718 m., 1795 m., 1808 m. ir 1829 m. inventoriuose, 1795 m. rugsėjo 8 d. išlaidų po rusų kariuomenės dalinio stovėjimo Sapiegų rūmuose Kosciuškos sukilimo metu ataskaitoje ir anotacijoje apie rusų karių padarytą žalą iliustruoja išlikusių statinių architektūros ir dekoro pasikeitimus, nusako išnykusius ansamblio elementus.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Sapiegos (Sapiega family); Sapiegų rūmai; Vilnius; Sapieha palace.

ENThe ensemble of the Sapieha Palace and park in Vilnius is the only ensemble of a Baroque palace and park which preserved most architectural components of the ensemble, the palace’s courtyard and park area without major damage caused by buildings of the later period. The largest part of most important components of this ensemble has reached our days – walls limiting the park and palace’s courtyard or their remains, both gates in the longitudinal axis of the ensemble composition, the park’s layout is still visible. The palace’s courtyard could be entered through still standing gates from Leon Sapieha Street. Fragments related to the palace from all inventories were published in 2009, routes in the palace were restored and graphically indicated by inventory compilers. Previously unpublished fragments from the same inventories of the ensemble of the Sapieha Palace and park describing architecture of other ensemble buildings are currently being published. An attempt is also made to look at the ensemble and its buildings today, to compare them with what was recorded by inventory compilers. Over 200 years, architecture of greeneries in the park changed, buildings of the farm yard, some park walls were demolished, however, surroundings of the park were subject to most changes – forests changed to built-up areas, the visual connection of the park with the church was interrupted at the end of the 19th c. by the hospital building. Descriptions of ensemble buildings in 1718, 1795, 1808 and 1829 inventories, the statement of expenditure of 8 September 1795 after partial standing of the Russian army in the Sapieha Palace during the Kościuszko Uprising and in the annotation about damaged caused by Russian troops published here illustrate changes in architecture and décor of remaining buildings, describe extinct elements of the ensemble.

• 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis / Liudvika Byševska ; sudarė Vydas Dolinskas, Piotras Jacekas Jamskis, Eva Manikovska ; į lietuvių kalbą vertė Vyturys Jarutis, į lenkų kalbą vertė Beata Piasecka ; įvadą parengė Eva Manikovska. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2008. 163 p.
• Dingęs Vilnius / Vladas Drėma. Vilnius : Versus aureus, 2013. 446 p.
• Sapiegų rūmų Antakalnyje inventoriai / [dalį teksto vertė Evaldas Purlys, Rūta Janonienė]. Acta Academiae Artium Vilnensis 2009, t. 55, p. 233-263.