Vilnius XVII-XVIII a. LDK lotyniškojoje poezijoje

LTVilnius ypač dažnai minimas proginėje XVII–XVII a. LDK poezijoje, kurios autoriai dažniausiai buvo Vilniaus universiteto auklėtiniai ir profesoriai. Šiuose kūriniuose galima išskirti kelis Vilniaus vaizdavimo aspektus. Visų pirma, proginių kūrinių autoriai vaizduoja iki mūsų dienų nepakitusį sostinės peizažą, kurio kertinės atramos yra virš miesto iškilę kalvos, pilis ir Vilijos bei Vilnios upės. Taip pat kūriniuose yra ir jau išnykusių miesto detalių. Tai pasakytina apie Vilniaus kaip uosto įvaizdį. Vilnius taip pat vaizduojamas kaip locus amoenus – vieta, kurioje gera gyventi, bažnyčių bokštais ir turtingais rūmais spindintis miestas, valdomas teisingų valdovų ir maldingų kunigų, tačiau lygiai taip pat dažnai jis tampa ir locus horridus – miestu, kuriame siaučia badas, ligos, jis niokojamas karų ir kitokių nelaimių. Proginiuose kūriniuose svarbus ir istorinis-mitologinis motyvas, susijęs su Gedimino sapno legenda ar Vilniaus ir Romos paralelių paieška, siejama su lietuvių iš romėnų kilmės pasakojimais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Proginė poezija; Baroko poezija; Vilnius; Occasional poetry; Baroque poetry.

ENVilnius was mentioned particularly often in the occasional poetry of GDL in 17th–18th century. The authors of this poetry were mostly alumni and professors of Vilnius University. Several different aspects of the depiction of Vilnius might be traced through these works. The authors of such occasional works primarily depicted the landscape of the capital, which has not changed until today. The hills rising above the town, the castle, the Vilija and Vilnia Rivers – all are basic elements of the landscape. Also there are some details of the town in the works which no longer exist: this is especially evident in those images that portray Vilnius as a harbor town. Vilnius is reflected as a locus amoenus – a good place to live, a town with sparkling church towers and rich palaces, ruled by righteous lords and pious priests. It is, however, equally portrayed as a locus horridus – a town being devastated by famine, disease, war and other disasters. A historic-mythological motive was important also to the creation of these occasional works. This motive is related to the legend of Gediminas’ dream or the search for parallels between Vilnius and Rome. This search, in turn, is connected to the theory of the Roman origin of the Lithuanians. [From the publication]

• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Karaliaus kūnas: barokinis valdovo įvaizdis / Jolita Liškevičienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2012, t. 65-66, p. 211-230.