Strands in literary English-to-Lithuanian translation criticism in Lithuania since 1990

LTStraipsnyje apžvelgiami akademinėje ir populiarioje spaudoje skelbti straipsniai apie grožinės literatūros vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Kaip atskaitos taškas pasirinkti 1990 metai, kadangi po nepriklausomhybės atgavimo Lietuvos ekonominė rinka ir akademinė aplinka gerokai pasikeitė, neišvengiamai darydamos įtaką vertimų paklausai ir pobūdžiui, vertimo darbų kokybei, darbo santykiams ir grožinės literatūros bei jos vertimų kultūros sanklodai. Išaugus grožinės literatūros vertimo paklausai ir verstinei literatūrai užgožus nacionalinę, kritika nespėja reaguoti į vertimų gausą. Taip pat kyla klausimas, ar nacionalinė kritika adekvačiai ir metodiškai aprašo, analizuoja ir komentuoja grožinės literatūros vertimo problemas. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – įvardyti kritinės ir akademinės analizės tendencijas, galinčias nužymėti gaires tolesniems moksliniams tyrimams, suformuluoti hipotezes bei apibrėžti temines vertimo mokslinių tyrimų grupes. Nors grožinės literatūros vertimų gausu, akademinė aplinka neskuba keisti programų ir vertimo teoriją dėstyti kaip atskirą dalyką. Gausesni ir nuoseklesni tyrimai galėtų suteikti pagrindą universitetinei vertimo studijų disciplinai. Straipsnyje kritinė ir analitinė medžiaga grupuojama temiškai, pagal nagrinėjamas problemas, nurodomi teoriniai bei metodiniai vertimo kritikos trūkumai ir stokojamos grandys.Akivaizdu, kad lietuvių kritikos tradicija nevientisa (plėtojosi su dideliais istoriniais pertrūkiais), stinga didesnės apimties diachroninių ir lyginamųjų studijų, į jos akiratį nepatenka kai kurios itin svarbios metodinės priemonės bei vertimo klausimai (kad ir grožinio vertimo didaktika ir standartai). Kadangi šis apžvalginis darbas apie lietuvių grožinės literatūros vertimų kritikos postkolonijinę būklę yra vienas pirmųjų, jo autorė tikisi paskatinti akademinės bendruomenės dialogą šia tema, pritraukti daugiau dėmesio kritikos kultūrai, kuri daro įtaką vertimo kokybei ir vertimo teorijos raidai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Grožinės literatūros vertimo studijos; Grožinės literatūros vertimo tyrimai; Vertimo iš anglų į lietųvių kalbą kritika; Vertimo kritika Lietuvoje; Vertimo mokslas; Vertimo studijos; Domastic literature translation criticism; Domestic literary translation criticism; Literary Translation Studies; Translation Studies.

ENThe current article surveys the scope and the major assumptions of domestic critical discourse on literary translation from English into Lithuanian since 1990. The market conditions have changed enormously since Lithuania moved to a market-free economy and chose a democratic ruling system, thus affecting all the spheres of culture, including literary and translation production. Critical evaluation of quality, adequacy, norms and other related issues of literary translation does not seem to keep pace with a rapid production of literary translation. Since the publication of a textbook on translation by Armalytė and Pažūsis (1990), no other fundamental work has been published in this area. The current review of critical discourse on literary translation includes two major sources of periodical literature – that is, academic papers in scholarly magazines and critical reviews in newspapers and magazines targeting wider readership. The major aim of this review is to identify the potentials and limits of national critical discourse by examining topic areas, critical standards applied to the evaluation of actual translations, and some metadiscoursal issues. [From the publication]