LTStraipsnyje Sigito Gedos į lietuvių kalbą išversto Korano konceptualiosios rojaus metaforos lyginamos su vertimais į ispanų ir anglų kalbas siekiant nustatyti lietuviško vertimo ypatumus. Keliamas klausimas, kiek adekvačiai vertimas gali atskleisti kitai kultūrai būdingą kalbinį pasaulėvaizdį. Korano originalo ir skirtingų vertimų sugretinimas atskleidė, kad tais atvejais, kai visi vertimai sutampa, jie paprastai daugiau ar mažiau atitinka originalų tekstą. Sugretinus Korano vertimus pastebėta nemaža lietuviško vertimo netikslumų. Tačiau teigti, kad vertimas į lietuvių kalbą yra labiau nutolęs nuo originalaus teksto, lyginant jį su vertimais į ispanų ir anglų kalbas, galima tik labai sąlygiškai. Skirtingų vertimų lyginimas atskleidė ir tokias lietuviško vertimo ypatybes, kaip sinonimų paieška (pvz.: rojaus namai arba būstas lietuviškame vertime vadinami būsimaisiais namais, visabūtės namais, buveine, slėptuve, prieglobsčiu, prieglauda), lietuviškų realijų įpynimas į tekstą (seklyčia, suolai). Toks teksto keitimas ir artinimas prie lietuviško mentaliteto gali kelti abejonių, nes dažnai neatitinka originalo stilistikos, o panaikina specifinius Korano teksto ypatumus, net gali iškreipti teksto prasmę. Jeigu metafora traktuojama kaip retorinė figūra, tam tikra teksto puošmena, tuomet tokie vertėjo sprendimai gali būti pateisinami meniškumo ir savos poetinės raiškos paieškomis, tačiau metaforą suvokiant kaip tautos mentaliteto pažinimo ir perteikimo priemonę, toks vertimas ne visada atlieka savo svarbiausią funkciją – kiek įmanoma tiksliau perteikti kitos kultūros tekstą.Reikšminiai žodžiai: Kalbos pasaulėvaizdis; Konceptualioji metafora; Koranas; Rojus; Conceptual metaphor; Eden; Koran; Linguistic landscape; Paradise; Quran.
ENThe article deals with conceptual metaphors of PARADISE in the Lithuanian translation of the Quran on the basis of the conceptual metaphor theory proposed by George Lakoff and Mark Johnson. The aim is to discover to what extent a translation can reveal the linguistic landscape characteristic of a different culture. The research provides a comparison of the translations of the Quran into the Lithuanian (Geda 2008), Spanish (Asad 2001), and English (Ysuf Ali 1998) languages. It is presumed that in the translations of typologically remote languages the recurrent metaphors have most likely been taken from the original, whereas the differences in translation are present due to the linguistic and cultural peculiarities of the target language. The investigation has revealed that translation may only partially disclose the linguistic world view of another culture because in the text of a translation there is always overlap between two cultures; it is a kind of a product of synthesis between two world views. The comparison of different translations has disclosed that the Lithuanian translation is characteristic of some peculiarities which can be ascribed to the search for creativity and individual poetic expression if we consider a metaphor a rhetorical figure. However, if we treat metaphor as a tool for the cognition and expression of a nation’s mentality, such translation does not always perform its key function, i.e. to convey the text of another culture as precisely as possible. [text from author]