Žmogaus teisių ir kitų konstitucinių vertybių darninimo ir "pirmenybinių laisvių" konstitucinių doktrinų santykis

LTStraipsnyje nagrinėjami konstitucinių nuostatų dviejų aiškinimo doktrinų — Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo naudojamos konstitucinių vertybių darninimo ir JAV Aukščiausiojo Teismo 1940–1950 m. naudotos „pirmenybinių laisvių“ doktrinos — taikymo rezultatai. Ieškoma jų bendrybių teisės į informaciją I žodžio laisvės aiškinimo bylų kontekste. Minima Aukščiausiojo Teismo doktrina analizuojama, siekiant pažinti jos — pripažįstamos palankesne žmogaus teisių apsaugai — esmę bei atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šios doktrinos reikšmė patvirtinama matomu kategorijų nustatymo kaip konstitucinių nuostatų aiškinimo būdo naudojimo atgijimu amerikietiškojoje jurisprudencijoje. Tarp lyginamų doktrinų nustatyta sąsaja, t. y. tai, kad kaip ir naudojant kategorijų nustatymo aiškinimo būdą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje identifikuojami interesai bei pripažįstami jų konfliktai; pripažįstama, kad ribojimo pagrindai yra išimtiniai; kaip ir naudojant apibrėžiančioje darninimo aiškinimo būdą, konstruojamos doktrininės sąvokos, nustatant, kokį turinį jos apima ir kokio neapima; pripažįstama, kad naudojamas mažiau ribojančių priemonių tyrimas kaip proporcingumo tyrimo elementas. Šios bendrybės rodo tendencijas — konstitucinių idėjų migraciją ne tik tarp tą pačią teisės tradiciją puoselėjančių valstybių bei šių idėjų susipynimą pačiose atskirų teismų doktrinose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukščiausiasis Teismas; Konstitucija; Konstitucinis Teismas; Konstitucinių idėjų migracija; Konstitucinių vertybių darninimas; Konstitucinė doktrina; Konstitucinės vertybės; Pirmenybinių laisvių doktrina; Teisė į informaciją; Viešasis interesas; Žmogaus teisių apsauga; Žmogaus teisės; Žodžio laisvė; „pirmenybinių laisvių"doktrina; Constitution; Constitutional Court; Constitutional doctrine; Constitutional values; Doctrines interpreting constitutional provisions; Freedom of information; Human rights; Preferred freedoms doctrine; Public interest; Speech freedom; Supreme Court; Tendencies towards migration of constitutional ideas; The foundations of restriction of human rights are exceptional.

ENThis article analyses the results of applying the two doctrines interpreting constitutional provisions, i. e. balancing of constitutional values in the Republic of Lithuania and preferred freedoms doctrine which was applied by the US Supreme Court during 1940–1950. In quest of similarities between these doctrines the context of interpreting cases relating to freedom of information / speech freedom it is analysed. The doctrine of US Supreme Court is analysed in order to perceive it, which is recognized as more favourable protecting human rights and taking into consideration a circumstance that importance of this doctrine is asserted by the use of categorization as a way of interpreting the constitutional provisions which is reviving in the constitutional jurisprudence of US. Comparing these doctrines leads to the conclusion that these doctrines are similar in a few features. In the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania it is used the methodology of categorization re cognising the fact of identification of interests and recognition of conflicts between them; the fact, that the foundations of restriction of human rights are exceptional. [From the publication]The use of definitional balancing in the Lithuanian constitutional doctrine is confirmed by the fact that doctrinal definitions are constructed which determine the things that are in the content of them and the things that don't fall into the content of the definition. It is recognised, that these two doctrines include the use of least restrictive means test as an element of proportionality between constitutional goods. These similarities between the constitutional doctrines of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the Supre me Court of US show tendencies towards migration of constitutional ideas between the countries which cherish not the same tradition of law and the tangle of these ideas in the doctrines of the separate courts. [From the publication]