"Mus vienija alus ir pergalės"? arba sportas ir lietuviškoji tapatybė

LTAtsižvelgiant į visuomenės apklausos ir viešosios nuomonės rezultatus straipsnyje bandoma analizuoti sporto vaidmenį, konstatuojant ir išlaikant tautinį tapatumą. Pasitelkus istorinį – chronologinį analizės metodą, siekiama atskleisti, kodėl vienos sporto šakos ypač tik šiam tikslui įgyvendinti, o kitos - mažiau, kas lėmė tokius santykius su sportu, koks sporto „žvaigždžių“ vaidmuo lietuviško tapatumo procese, ar įmanomas sportinių įvaizdžių nusileidimas į politikos sritį? Po Lietuvos ilgalaikių strateginių tikslų pasiekimo (ES ir NATO narystė) iškilo eurointegracijos ir globalizacijos grėsmės, kurios skatina ieškoti naujų visuomenės raidos vizijų. Apklausos metu paaiškėjo, kad Lietuvoje sportas yra laikomas neatsiejamu nuo patriotizmo. Taigi, straipsnio tikslas yra giliai paanalizuoti ir įvertinti sporto vaidmenį Lietuvos visuomenėje ir politikoje, jo reikšmę konstruojant, išlaikant bei performuojant tautinį tapatumą. Šiame tyrime į sportą bus žiūrima kaip į ideologinio paveldo sudedamąją dalį. Tyrimas parodo, kad, palyginus su sovietmečiu, šiandienos sporte vis didesnę reikšmę turi vadyba, reklama ir žiniasklaidos formuojamas atskirų sporto šakų ir sportininkų įvaizdis. Kitas aspektas yra tas, kad šiandien tik didelių pergalių atvejais lietuvių tautinė savimonė gali susitelkti į stiprias vieningas „emocines bendruomenes“. Kaip išvadą autoriai nurodo, kad XX a. Lietuvos sporto procesai atkartoja Vidurio ir Rytų Europos vykusius procesus, kada sportas buvo pradžioje suvokiamas kaip kultūrinis, vėliau politinis ir galiausiai kaip ekonominis išteklių panaudojimas.Reikšminiai žodžiai: Sportas; Tautinis tapatumas; Tautinis pasipriešinimas; Sport; National identity; National resistance.

ENDrawing on the public opinion survey results, the article attempts to analyse the role of sport in the construction and preservation of the national identity. The article uses the method of historical-chronological analysis to reveal why some sports are particularly suitable for achieving this goal, while others are less so; what determined such relations with sport; what is the role of sport “stars” in the Lithuanian identity construction process; as well as the likelihood of the fall of sport stars into the political realm. After the attainment of the long-term strategic goals of Lithuania (membership in the EU and the NATO), the country is facing the threats of Eurointegration and globalisation, which motivate the search for the visions of the society’s development. The survey showed that sport in Lithuania is considered to be inseparable from patriotism. Thus, the article aims to provide an in-depth analysis of the role of sport in the Lithuanian society and politics, as well as its significance in the construction, preservation and reconstruction of the national identity. This study regards sport as part of the ideological heritage. The research shows that, in comparison to the Soviet period, management, advertisement and media-shaped image of particular sports and individual sportsmen are increasingly important in contemporary sport. Another aspect is that the Lithuanian national consciousness can muster into strong and unified “emotional communities” only in cases of significant victories. In conclusion, the authors note that the 20th-century processes in the Lithuanian sport repeat the processes that took place in Central and Eastern Europe, when sport was first understood as a cultural, then as a political and, finally, as an economic use of resources.