LTStraipsnyje pateikiama prūsų religinio centro vietovės įvardijimo Romow Petro Dusburgiečio 1326 m. veikale „Cronica terre Prussie“ tekstologinė, etimologinė ir mitologinė analizė. Mikalojaus iš Jerošino 1340 m. P. Dusburgiečio veikalo į vokiečių kalbą vertime vietovė apibūdinama ne kaip kokia nors miškinga ar atvira vieta, skirta aukojimams, bet pagonių vyskupo rezidencija, miesto tipo gyvenvietė. Atsižvelgiant į įvairius lotyniško teksto „locus“ vertimus, būtina įvertinti semantemų 'miestas' // 'vieta' // 'vietovė' vartosenos ypatumus. Pretorijus vietovardį Romow kildina iš prūsų veiksmažodžio ruomot 'susipinti, susilieti' ir kalba apie šventais laikomų ąžuolų susipynusias šaknis. Lingvistinę Romowe etimologiją ('rami ir tyli vieta') pateikia L. Rėza. Tačiau toponimo siejimas su lietuvių kalbos adjektyvais kelia abejonių. Aptariant toponimo kilmę atsižvelgtina, kad ligšioliniai žodžio kilmės aiškinimai siejami su prūsų tikybos kulto centru, t. y. konstatuojama religinė semantinė leksemos motyvacija. Lytis Romowe negali būti argumentas ilgajam šaknies balsiui rekonstruoti, mat Mikalojus iš Jerošino dažnai keitė skiemens balsių kokybę dėl ritmikos. Seniausias istorijos dokumentuose užfiksuotas prūsų toponimas Rummovi (1225 m.), sietinas su Romow, reflektuoja trumpą šaknies -u-. Spėtina, kad prūsų Romow yra germanizmas, perimtas iš lenkų kalbos: lenkų rum 'der Platz; der Raum, der freyer Raum' + prūsų priesaga *-av-, rekonstruotina lytis *Rumav. Daroma išvada, kad Dusburgiečio minima Romow yra ne bet kokia vieta, o įtvirtinta pilis-miestas su pagonių vyskupo rezidencija.Reikšminiai žodžiai: Baltų ir Germanų kalbos; Etimologija; Hidronimai; Prūsų kalba; Toponimai; Toponimo kilmė; Vertimas; Baltic and German languages; Hydronyms; Old Prussian; Origin; Origin of the toponym; Prussian language; Toponyms; Translation.
ENWhile etymologizing OPr Romow, a place name that was first mentioned in Peter of Dusburg work Cronica terre Prussie (1326), alongside the evaluation of the available present-day explanations of the origin of this place name, a new hypothesis about the sources of origin of the name for the best-known Prussian pagan cult location was put forward. By comparing the conjugated forms (or at least treated like forms of the respective type) in terms of the specific phonetic features of those place names, an important observation can be made: the oldest toponyms represented by hydronyms that are attributed to the same compositional-semantic nest are characterized by the root vowel -u- (top. Rummovi 1225 etc.) the origin of which has not been universally accepted up to now. K. Būga, while attempting to substantiate the protosememe "quietness" and the secondary origin of the roots with the -u-, presents arguments, denying the principles of the Prussian language phonetic vicissitude, although these arguments were formulated by Būga himself: "ū comes from uo through the change of the labial accentuation m" "in all of the subdialects where o is not converted into the vowel ū, when positioned in front or after n and also in front of m". Supposedly the origin of the toponym in question is not Baltic. It is possible that the place name Romow was considered to be a German word. The foundation for the emergence of Prussian nominals was not a mid-High Dutch rum or mid-Low Dutch rūm Haum', but rather Pol. rum 'der Platz; der Raum, der freyer Raum' - all with a short -u-, construed out of the aforementioned German dialectisms. [text from author]