Vokiečių kalbinė savimonė Mažosios Lietuvos oikonimuose

LTTautos kalbinė savimonė gali pasireikšti įvairiomis formomis: kuriant ta kalba kalbančias bendruomenes, buriantis į įvairaus pobūdžio kolektyvus ar pan. Kalbinė savimonė gali išryškėti ir tuo atveju, kai viena tauta įsitvirtindama kitos tautos teritorijoje perima pastarosios vietos vardus, tačiau kartu pritaiko juos prie savo kalbos sistemos. Tokį reiškinį galima pastebėti ir tyrinėjant Mažosios Lietuvos XIV-XVIII a. lietuviškos kilmės oikonimus, užfiksuotus vokiškiuose šaltiniuose. Straipsnyje mėginama aptarti, kaip vyko Mažosios Lietuvos lietuviškų gyvenamųjų vietų vardų vokietinimas, t. y. jų pritaikymas prie vokiečių kalbos sistemos. Vokiečių kalbos įtaką lietuviškos kilmės oikonimams išsamiai nagrinėjo W. Fenzlau studijoje „Die deutschen Formen der litauischen Orts- und Personennamen des Memelgebiets“. Remiantis studijoje pateiktais rezultatais, straipsnyje bandoma įrodyti, kad šie procesai vyko ne tik Klaipėdos apskrityje, bet ir visoje Mažojoje Lietuvoje. Oikonimų vokietinimo procesas apėmė daugelį lietuvių kalbos garsų: balsius a, e, ė, i, y, o, u, dvibalsius ai, ie ir uo, priebalsius g, j , s, v. Taip pat susiduriama su tokiais kalbotyroje žinomais kalbos reiškiniais kaip labializacija, asimiliacija, disimiliacija, metatezė, liaudies etimologija ir kt.Reikšminiai žodžiai: Fonetika; Germanizacija; Kalbinė savimonė; Mažoji Lietuva; Mažosios Lietuvos onomastika; Oikonimai; Prūsų kalba; Rašytiniai šaltiniai; Vietos vardų adaptacijos procesas; Vokietinimas; Vokiečių kalba; German language; Germanisation; Germanization; Linguistic awareness; Lithuania Minor; Oiconyms; Oikonyms; Onomastics of Lithuania Minor; Phonetics; Processes of adopting the local names; Prussian language; Written sources.

ENThe article is devoted to the study of German linguistic awareness that is reflected in the oiconymic use of the language in Lithuania Minor. The present study proves that linguistic awareness acquires different forms of manifestation, one among many others being the process of adopting the names of living places in the conquered lands, with some features of own language system and own topological characteristics added. Our analysis provides evidence that the processes of adopting the local names include the following linguistic processes: vowel, diphthong, and consonant change, reduction or entire loss of endings, cases of assimilation, dissimilation, metathesis, and use of interfixes in compounds as well as making use of popular etymology. [text from author]