Remapping labour rights : the case of transitional Lithuania
LTCentrinės ir Rytų Europos valstybės keletą metų stengiasi įgyvendinti du sunkiai suderinamus tikslus. Iš vienos pusės šios valstybės stengiasi pritraukti kuo daugiau investuotojų, tuo tikslu net apribodamos kai kurias darbines galimybes. Iš kitos pusės, šių valstybių ekonominius sprendimus apriboja Europos Sąjungos integraciniai procesai, nustatantys gana griežtus reikalavimus. Straipsnyje remiantis Lietuvos situacijos analize darbo įstatymų pokyčių atžvilgiu yra siekiama atskleisti, kaip klostosi politinė ekonomika, siekiant dviejų prieštaringų tikslų. Iš principo norima nustatyti, ar darbo įstatymų pokyčius labiau lemia noras pritraukti investicijas, ar jie labiau susiję su privalomų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu. Be to, didelis dėmesys skiriamas Lietuvos profesinių sąjungų reakcijos į ketinimus dereguliuoti darbo santykius analizei. Išsami Lietuvos darbo ir užimtumo įstatymų analizė atskleidžia, kad Lietuvos įstatymų leidėjas jau ėmėsi daugelio veiksmų, liberalizuojančių darbo sąlygas ir pritraukiančių galimas investicijas. Visgi, autorių nuomone, Lietuvoje yra būtina ir toliau peržiūrėti darbo santykius reguliuojančius įstatymus, ir iš naujo įvertinti kairiosios pakraipos darbo santykių reguliavimo kryptį. Manytina, kad tolesnis darbo santykių beatodairiškas liberalizavimas, gali lemti Lietuvos teisinės bazės neatitikimą Europos Sąjungos ir Tarptautinės Darbo Organizacijos keliamiems reikalavimams.Reikšminiai žodžiai: Darbo santykiai; Darbo teisė; Kolektyviniai ginčai; Profesinės sąjungos; Socialinė aplinka; Collective disputes; Labour law; Labour relations; Lithuania; Social environment; Trade unions.
ENFor several years, Central and Eastern European countries have been trying to achieve two virtually incompatible goals. On the one hand, these countries are trying to attract as many investors as possible, even restricting some operational possibilities with this end in mind. On the other hand, the economic decisions of these states are limited by the integration processes of the European Union that set rather stringent requirements. Based on an analysis of Lithuania’s situation in respect to changes in labour laws, the article attempts to reveal how the political economy is developing while striving to achieve two contradictory goals. In principle, and effort is made to establish if labour law changes are the result of a desire to attract investments, or if they are more related to the implementation of compulsory European Union legislative requirements. In addition, considerable attention is given to analysis of the reaction of Lithuanian trade unions to plans to deregulate labour relations. A comprehensive analysis of Lithuanian labour and employment laws reveals that the Lithuanian legislator has already taken a number of steps to liberalise labour conditions and attract potential investments. Nevertheless, the authors believe that it is necessary in Lithuania to continue to review the laws regulating labour relations, and to re-evaluate the left-wing direction of labour relation regulation. Presumably, further indiscriminate liberalisation of labour relations may result in disagreement of the Lithuanian legal framework with the requirements set forth by the European Union and the International Labour Organisation.
