Modernist architecture and nationalist aspiration in the Baltic : two case studies
LTStraipsnyje aptariama Lietuvos ir Estijos modernizmo architektūra ir joje išryškėję nacionalistiniai siekiai. Darbe pabrėžiama, kad pavėluotai rytines Baltijos šalis pasiekęs modernistinis menas turėjo savitų politinių tikslų ir nacionalinių bruožų, nebūdingų Vakarų modernizmo raidai. Specifinių istorinių įvykių ir aplinkybių sąlygojamas XX a. pradžios Baltijos šalių modernistinis menas ir architektūra atspindėjo naujai susikūrusių Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių politinius siekius. Menininkų ir architektų užduotis buvo kurti ir skleisti nacionalinį įvaizdį. Tokia socialinė, politinė ir estetinė užduotis ne tik darė įtaką meninei veiklai, bet ir modernizmo recepcijai. Straipsnyje tyrinėjama dviejų Baltijos šalių modernistinės architektūros raiška, siekiant suvokti šių kraštų modernizmo savitumą, kuris gali padėti naujai pažvelgti į modernizmo iniciatyvas apskritai. Darbe plačiau tyrinėjama Lietuvos ir Estijos architektūra ir jai būdingas funkcionalumo aspektas. Straipsnyje nagrinėjama racionalistinė Kauno tarpukario architektūra, kuri supindama istorines ir šiuolaikines vizijas reprezentavo tautą. Šiame tyrime siekiama parodyti, kaip modernistinis menas buvo pasitelkiamas kurti nacionalinį įvaizdį savoje šalyje, ir kaip tarptautiniu mastu jis reprezentavo demokratiškos valstybės raidą. Autoriaus požiūriu, šios nacionalinės ir tarptautinės funkcijos gali padėti geriau pažinti įvairialypę ir prieštarų kupiną modernistinio meno struktūrą.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Architektūros istorija; Centrinės ir Rytų Europos studijos; Estijos architektūros istorija; Funkcionalizmas; Kauno architektūra; Lietuvos architektūros istorija; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Modernizmas; Nacionalinis menas; Nacionalinis tapatumas; Talino architektūra; Architecture; Central and Eastern European studies; Functionalism; History of Estonian architecture; History of Lithuanian architecture; History of architecture; Kaunas's architecture; M. K. Čiurlionis; Modernism; National art; National identity; Tallin's architecture.
ENThe article discusses the Lithuanian and Estonian Modernist architecture and nationalist aspirations highlighted in it. The work emphasises that the Modernist art, which reached the Baltic countries with delay, had distinctive political objectives and national characteristics that were not characteristic of the development of Western Modernism. The Modernist art and architecture of the Baltic countries at the beginning of the twentieth century, which was influenced by specific historical events and circumstances, reflected the political aspirations of the newly established Estonian, Latvian, and Lithuanian states. The task of artists and architects was to create and disseminate the national image. Such a social, political, and aesthetic task influenced not only artistic activities, but also the reception of Modernism. The article studies the expression of the Modernist architecture of the two Baltic countries in order to understand the individuality of these countries’ Modernism, which can help taking a fresh look at Modernism initiatives in general. The article provides a more comprehensive exploration of Lithuanian and Estonian architecture and the functionality aspect inherent to it. The article considers the rationalist architecture of Kaunas in the inter-war period, which represented the nation by mingling historical and contemporary visions. The article aims to show how Modernist art was invoked to create a national image in their own countries and how it internationally represented the development of the democratic states. In the opinion of the author, these national and international functions can help better comprehension of the structure of Modernist art, so diverse and fraught with controversy.
