Masinės statybos gyvenamųjų rajonų fenomeno ištakos ir kryptys
LTStraipsnyje nagrinėjamas Lietuvos miestų struktūroms ypač didelės reikšmės turėjęs ir tebeturintis fenomenas – masinės statybos gyvenamieji rajonai. Analizuojami ir apibendrinami Lietuvoje bei užsienyje išleisti masinės statybos teoriniai pagrindai, įgyvendinimo procesų eiga ir pasekmės urbanistinėms miestų struktūroms. Atkreipiamas dėmesys į esmines socialines ir politines nuostatas bei ekonominius veiksnius, kurie nulėmė teoriniame lygmenyje identiškų koncepcijų virtimą skirtingomis urbanistinėmis formomis. Lietuvos miestai pirmąjį XXI a. dešimtmetį patyrė suburbanizaciją. Intensyvi dispersinė miestų plėtra į priemiesčių teritorijas lėmė miestų ribų perkėlinėjimą tolyn nuo centrinių miestų rajonų. Dėlto masinės statybos gyvenamieji rajonai tampa buferinėmis zonomis. Masinės statybos gyvenamieji rajonai teoriškai yra tiesioginis kaimynystės vieneto ir miesto-sodo idėjinis palikimas. Įvairių Europos valstybių XX a. gyvenamųjų rajonų statybos praktikoje pagrindinės minėtų koncepcijų nuostatos formavo fundamentinius pagrindus. Tačiau palaipsniui kiekvienoje valstybėje šios miestų struktūros įgaudavo vis skirtingesnes išraiškas. Lietuvoje gyvenamoji statyba XX a. antrojoje pusėje tapo masiniu reiškiniu. Šis fenomenas paliko ryškų ir nevienareikšmį pėdsaką Lietuvos miestų struktūrose. Esminę reikšmę masinės statybos gyvenamųjų rajonų kokybei Lietuvoje turėjo deklaruojamų tikslų ir realių projektavimo bei statybos sąlygų ir galimybių neatitikimas.Reikšminiai žodžiai: Gyvenamasis rajonas; Masinė statyba; Mikrorajonas; Urbanistinė struktūra; Large scale residential district; Microdistrict; Neighborhood; Urban structure.
ENThe present Lithuanian urban structures in particular have had a significant impact, and retains the phenomenon - the mass construction of large scale residential areas. Analyzed and summarized literature published in Lithuania and abroad in the mass construction of a large scale theoretical framework for the implementation process and effects of urban structures. Attention is drawn to the crucial social and political attitudes and economic factors which determined the identical theoretical level concepts become different urban forms. [text from author]
