LTŠeštajame „Sintaksinių ryšių tyrimų“ straipsnyje aptariami sudėtinio prijungiamojo sakinio aprašymo pagrindai. Siekiama nustatyti logiškai pagrįstus ir nuoseklius sudėtinio prijungiamojo sakinio aprašymo principus. Siūlomas aprašymo būdas remiasi prielaida, kad sakinio pagrindą sudaro tam tikrą predikatą reiškiantis veiksmažodis ir jo argumentus reiškiantys vardažodžiai. Predikato ir jo argumentų struktūrą (propoziciją) gali papildyti aplinkybės. Sakinio sandara aprašoma remiantis valentingumo sąvoka. Laikantis požiūrio, kad sintaksinis valentingumas remiasi semantiniu, straipsnyje vartojamos sąvokos, leidžiančios sakinio sintaksinę struktūrą aprašyti kaip semantinės struktūros projekciją. Prijungiamuoju sakiniu vadinamas toks sakinys, kurį sudaro du sintaksiškai nelygiaverčiai sakiniai. Prijungiamojo sakinio dalys vadinamos pagrindiniu ir šalutiniu sakiniu. Aprašomos bendrosios šalutinių sakinių kategorijos (daiktavardiniai, būdvardiniai ir prieveiksminiai), sintaksiniai ryšiai sudėtiniame sakinyje (valdymas ir modifikavimas) ir formalieji šalutinių sakinių tipai (finitiniai ir nefitininiai, pastarieji dar skiriami į bendraties ir dalyvinius), nustatomos jų prijungimo priemonės (jungiamieji žodžiai, atliepiamieji žodžiai). Taip pat aprašomi koreliuoti ir nekoreliuoti sakiniai, šalutiniai sakiniai aptariami pagal modifikuojamuosius bei valdančiuosius žodžius. Aprašomos ribos tarp šalutinių sakinių kategorijų, probleminiai šalutinių sakinių tipai, atskirai aptariamos prieveiksminių ir daiktavardinių sakinių ypatybės, formalusis ir semantinis būdvardinių sakinių skirstymas.Reikšminiai žodžiai: Jungiamieji žodžiai; Jungtukai; Prijungiamieji sakiniai; Semantinė klasifikacija; Sintaksinė kategorija; Sintaksė; Sudėtinis sakinys; Tradicinė lietuvių kalbos gramatika; Šalutinis prijungiamasis sakinys; Complex clause; Conjunctions; Connective words; Semantic classification; Subordinate clause; Syntactic category; Syntax; Traditional Lithuanian grammar.
ENIn this chapter a new conception of the complex clause is advanced, differing in many essential respects from that represented in traditional Lithuanian grammar. The notion of clause is extended to comprise nonfinite (infinitival and participial) constructions, so that the notion of complex clause encompasses a much larger number of sentence pat terns than in traditional grammar. Subordinate clauses are classified, according to the fundamental syntactic category they represent, into nominal (substantival), adjectival and adverbial clauses. They are further differentiated with regard to the type of syntactic relationship: nominal clauses are governed (complement) clauses, adjectival clauses are modifiers, adverbial clauses are usually modifiers but some of them are governed. Further problems discussed in this chapter are: subordinators and their syntactic status, correlative and non-correlative constructions, instances of categorial indeterminacy of subordinate clauses (cases of fuzzy borderlines between adjectival and adverbial, nominal and adverbial, nominal and adjectival clauses) etc. A formal and semantic classification of adverbial and nominal clauses is proposed. A few problematic types of adverbial clauses (comparative and consequence clauses) are discussed in detail. [text from author]