Sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai formos bei funkcijos požiūriu

LTPenktajame „Sintaksinių ryšių tyrimų“ straipsnyje aptariami sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai. Sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių skyrimas remiasi lygiavertiškumo kriterijumi, kurio pagrindą sudaro prielaida, kad sudėtinio sakinio dėmenys yra sintaksiškai lygiaverčiai arba nelygiaverčiai. Straipsnyje bandoma apibrėžti tokio sintaksinio ir semantinio (ne)lygiavertiškumo pobūdį, suformuluoti bent vieną sintaksinį kriterijų neaiškiems sujungiamiesiems ir prijungiamiesiems sakiniams (aptariami prijungiamieji sakiniai su prieveiksminiu dėmeniu) atskirti. Jis siejamas su formaliuoju požymiu – dėmenų tvarka. Tam tikslui aptariami funkciniai principai, kuriais remiasi sujungimo ir prijungimo priešprieša ir kurie motyvuoja nustatomus sintaksinius kriterijus. Aptariama natūrali dėmenų asimetrija, diskutuotini sujungimo ir prijungimo atvejai, asindetinis ryšys. Svarbus formalusis sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių skyrimo kriterijus yra dėmenų tvarkos pastovumas. A CONJ B (CONJ = jungtukas) tipo sudėtinį sakinį iš principo laikysime sujungiamuoju sakiniu, jeigu jo negalima pakeisti struktūra CONJ AB. Labai dažnai (bet dėl fono ir figūros pasiskirstymo dėsningumų ne visada) jį galima pakeisti sakiniu B CONJ A. Prijungiamuoju jis laikomas tais atvejais, kai jo struktūrą A CONJ B galima pakeisti struktūra CONJ AB. Ribos tarp abiejų kategorijų nėra ryškios: yra atvejų, kai dėmenų tvarkos negalima pakeisti, tačiau sakinį reikia laikyti prijungiamuoju. Apibendrinant galima teigti, kad kai kurie sujungimo atvejai artimi prijungimui, o kai kurie prijungimo atvejai – sujungimui.Reikšminiai žodžiai: Formalusis ir funkcinis aspektas; Jungtukai; Prijungiamasis sakinys; Prijungiamieji sakiniai; Sintaksė; Sudėtinių sakinių tipą leidžiantys nustatyti kriterijai; Sujungiamasis ir prijungiamasis ryšys; Sujungiamieji sakiniai; Tradicinė lietuvių kalbos gramatika; Conjunctions; Coordinate clause; Criterion enabling identification of complex clauses; Formal and functional aspects; Parataxis and hypotaxis; Subordinate clause; Syntax; Traditional Lithuanian grammar.

ENIn this chapter an attempt is made to establish formal criteria for the identification of compound and complex clauses. The discussion is based on Talmy's concepts of 'ground' arid 'figure'. Whereas, in complex clauses, the ground is provided by the subordinate clause, regardless whether it precedes or follows the main clause, paratactic structures require the relationship of ground and figure to be reflected in the order of constituents, so that, for instance, the clause expressing an earlier event or a cause must precede the one expressing a later event or a consequence. The possibility of reversing the order of constituents is thus a criterion enabling identification of complex clauses. There are a few atypical cases requiring a special explanation. Result clauses, though subordinate, always follow the main clause because they reflect a reverse pattern of ground and figure so that the relative order of clauses must reflect the natural order of ground and figure, as in compound sentences. Another interesting case is that of sentences with nes 'for'. Traditional Lithuanian grammar regards them as complex, but here they are described as compound, because clauses introduced by nes cannot precede other clauses. Sentences with nes are exceptional among compound clauses in that the clause expressing the cause follows that expressing the consequence. This is because the asymmetry between ground and figure is less pronounced in this case: nes -clauses (unlike subordinate reason clauses) must always contain new information, and in this sense they represent the figure rather than the ground. [text from author]

• Apie adverbialinius sakinius sakytinėje lietuvių kalboje / Erika Jasionytė-Mikučionienė. Lietuvių kalba. 2020, 15, 1 pdf (27 p.).
• Dabartinės lietuvių kalbos prijungiamieji laiko sakiniai / Jūratė Pajėdienė. Acta linguistica Lithuanica. 2004, t. 50, p. 35-53.
• "Dėka" dabartinėje lietuvių kalboje / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 89-114.
• Gramatinių funkcijų tyrimai / Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas (red.). Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005. 200 p.
• Kai kurie prijungiamųjų laiko sakinių semantikos aspektai / Jūratė Pajėdienė. Lietuvių kalba. 2008, 2, 1 pdf (11 p.).
• Laiko sakiniai su "kuomet" senojoje ir dabartinėje lietuvių kalboje / Jūratė Pajėdienė. Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės / sudarytojos ir mokslinės redaktorės: Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilma Zubaitienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018. P. 318-346.
• Priežasties konjunkcija mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstuose / Vida Česnulienė. Žmogus ir žodis. 2013, 1, p. 42-47.
• Prijungiamieji laiko sakiniai su ribą nusakančiais jungiamaisiais žodžiais / Jūratė Pajėdienė. Lietuvių kalba. 2009, 3, 1 pdf (12 p.).
• Prijungiamieji sakiniai ir jų dėmenų jungimo priemonės marijampoliškių šnektose / Vitas Labutis. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 2 / sudarė Saulius Ambrazas, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. P. 567-588.
• Semantische und textuelle Besonderheiten der kausalen asyndetischen Verknüpfung / Skaidra Girdenienė. Tekstai ir kontekstai: kalbos judesys : mokslinių straipsnių rinkinys / redaktorių kolegija: pirmininkė - Jadvyga Krūminienė ... [et al.]. Kaunas: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. P. 498-509.
• Sudėtiniai prijungiamieji laiko sakiniai šiaurės žemaičių tarmėje (remiantis XX a. II pusės paveldu) / Jūratė Pajėdienė. Baltu filoloģija. 2020, t. 29, nr. 2, p. 89-116.