LTPirmajame „Sintaksinių ryšių tyrimų“ straipsnyje aptariami sintaksinių ryšių tipai. Straipsnio pradžioje apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Sintaksinius ryšius priimta skirstyti pagal jungiamų kalbos vienetų sintaksinį lygiavertiškumą arba nelygiavertiškumą. Juo remiasi sujungiamojo ir prijungiamojo ryšio sąvokos. Sujungimo sąvoka taikoma sintaksiškai vienarūšių vienetų junginiams. Tais atvejais, kai jungiami skirtingo sintaksinio statuso vienetai, ryšys apibūdinamas kaip prijungimas. Sintaksiniu požiūriu galima skirti du pagrindinius prijungimo tipus: valdymą ir modifikavimą. Semantiniu požiūriu santykis tarp valdymo ir modifikavimo yra šiek tiek asimetriškas. Žodis, nustatantis semantinį santykį tarp žodžių junginyje, straipsnyje vadinamas semantiniu funktoriumi. Skirtingas semantinio funktoriaus sintaksinis statusas valdymo ir modifikavimo atveju (pagrindinis arba priklausomasis dėmuo) yra vienas iš pagrindinių skirtumų tarp šių ryšių tipų. Straipsnyje nagrinėjami morfosintaksiniai sintaksinių ryšių rodikliai – derinimas ir morfosintaksinis valdymas. Dėmesys skiriamas pagrindinio dėmens problemai. Zwicky (1993) siūlo vietoj bendros pagrindinio dėmens sąvokos nagrinėjant sintaksinę priklausomybę remtis keliomis sąvokomis; viena iš jų galėtų būti funktoriaus sąvoka, kuri su pagrindinio dėmens sąvoka nesutampa. Straipsnyje, nustatant pagrindinį junginio dėmenį, siūloma eiti kitu keliu: ignoruoti derinimą, o morfosintaksinį valdymą visais atvejais laikyti sintaksinio valdymo atitikmeniu. Straipsnio pabaigoje aptariami sintaksinių ryšių tipai ir jų funkcijos sakinio lygmenyje.Reikšminiai žodžiai: Derinimas; Modifikavimas; Morfosintaksinis rodiklis; Pagrindinis dėmuo; Sakinys; Semantinis funktorius; Sintaksiniai ryšiai; Sintaksinis kriterijus; Sintaksinių ryšių tipai; Tradicinė lietuvių kalbos gramatika; Valdymas; Šliejimas; Adjunction; Agreement; Government; Head of phrase; Modification; Morphosyntactic marker; Phrase; Semantic functor; Syntactic criteria; Syntactic dependency; Traditional Lithuanian grammar; Types of syntactic dependency.
ENThis chapter deals with the basic types of syntactic dependency. Traditional Lithuanian grammar operates with the notions of government, adjunction and agreement. This classification is heterogeneous, as syntactic criteria are mixed up with morphosyntactic ones; in other words, types of syntactic relationship are not distinguished from markers of syntactic relationship. Here the notions of government (complementation) and modification are introduced as basic types of syntactic relationship. They are set apart from the morphosyntactic markers of syntactic relationship, morphosyntactic government (case government) and agreement. It is suggested that agreement should be ignored for the purpose of establishing the head of a phrase; as pointed out by Keenan, the notion of semantic functor is crucial in defining the direction of agreement: semantic functors are agreement targets (as illustrated by verb-noun and adjective-noun agreement), so that both heads (in the case of modification) and dependents (in the case of complementation) may be agreement triggers. The status of morphosyntactic government is less clear. In principle, as pointed out by Zwicky, semantic functors are government triggers, but, as no instances of head marking are known in Lithuanian, it does not seem necessary to set morphosyntactic government apart from syntactic government. In other words, we may assume, for the sake of commodity, that case government always reflects syntactic government (complementation), so that case government may be used as a criterion in establishing the head of a phrase. [text from author]